Rusija ruošiasi sostinės gynybai: tokia ginkluotė dislokuota pirmą kartą nuo II pasaulinio laikų

Karas Ukrainoje tiesiogiai palietė ir pačią Rusijos sostinę, Maskvoje kariškiai dislokuoja oro erdvės gynybos sistemas, jos keliamos net ant strategiškai svarbių pastatų stogų. Karybos eksperto Olego Ždanovo vertinimu, aplinkui Rusijos sostinę kuriama ešelonuota, kelių lygių gynybos sistema. Panašu, kad ir pats Vladimiras Putinas ėmė jausti mirties baimę, per Naujuosius metus išvyko iš Maskvos. Anot eksperto, paniką tarp Rusijos kariškių sukėlė suvokimas, kad jų gynybos sistemos nesugeba apsaugoti net nuo sovietmečiu pagamintų, moraliai pasenusių bepiločių orlaivių.

Raketos Maskvos centre sukėlė dviprasmiškų minčių

Socialiniuose tinkluose Maskvos gyventojai ėmė dalintis iki šiol nebent kariniuose paraduose ar kino filmuose matytais vaizdais.

Šalia karinių bei civilinių oro uostų dislokuojamos oro gynybos sistemos, jos įrengiamos ir parkuose, kur specialiai iškertami medžiai. Pasaulį apskriejo vaizdai, kuriuose matyti ant Gynybos ministerijos stogo galingu kranu užkeltas oro gynybos kompleksas „Pansir-S1“. Pasirodė pranešimų, kad panaši ginkluotė pastebėta ir šalia vienos Vladimiro Putino rezidencijų.

Maskvos gyventojams karinės technikos dislokavimas kelia pagrįstą nerimą, nes toks akivaizdus pasiruošimas Rusijos sostinės gynybai vyksta pirmą kartą nuo II Pasaulinio karo laikų.

Nors Rusijos valdžios atstovai bandė raminti visuomenėje kylančias aistras ir oro gynybos sistemų dislokavimą siejo su pratybomis, panašu, kad šiais paaiškinimais niekas rimtai nepatikėjo.

Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pulkininkas Olegas Ždanovas teigia, jog rusai iš tiesų ruošiasi sostinės gynybai. O paniką Kremliuje galėjo sukelti žinia apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą bepilotę skraidyklę, kuri nesunkiai pasiektų ir pačią Maskvą.

„Visa tai gali reikšti, kad (iki šiol buvę – red.) Rusijos oro gynybos pajėgumai – lygūs nuliui. Įrenginiai arba neveikiantys, arba jų senų seniausiai nebėra. Aišku, jie gali egzistuoti dokumentuose, bet realybė – visai kita“, – Ukrainos naujienų kanalui „Groši“ komentuodamas situaciją Maskvoje sakė O. Ždanovas.

Karybos ekspertas tikino, jog sprendžiant iš socialiniuose tinkluose išplitusių nuotraukų bei vaizdo įrašų galima spręsti, kad Rusijos karinė vadovybė aplinkui Maskvą kuria giliai ešelonuotą, kelių lygių gynybos sistemą.

„Įspūdis toks, kad ją stato tiesiog „nuo nulio“, kad anksčiau jos visai nebuvo“, – teigia karybos ekspertas.

Ukrainai sukūrus naują orlaivį, Maskvai iškilo tiesioginė grėsmė

O. Ždanovas pastebi, kad aplinkui Maskvą statomi vidutinio nuotolio, iki 80 kilometrų skrieti galinčių raketų „Buk“ ir „Tor“ paleidimo įrenginiai. Pačiame mieste, Trečiojo transporto žiedo rajone dislokuojami tolimojo nuotolio oro erdvės gynybos kompleksai „S-400“.

„Jau pasiekė informacija, kad šie įrenginiai pastatyti bent trijuose rajonuose. Negailima net žaliųjų zonų ir įžymiųjų parkų. Kertami medžiai tam, kad būtų galima pastatyti (raketų – red.) paleidimo įrenginius bei radiolokacijos stotis.

Pačiame Maskvos centre dislokuojami taktinės gynybos, artimojo veikimo kompleksai. Jie statomi ant pastatų stogų, o esminė jų užduotis – apsaugoti būtent tą, konkretų pastatą. Tai yra paskutinis, trečiasis priešraketinės gynybos žiedas“, – kalbėjo karybos ekspertas O. Ždanovas.

Jis spėja, kad tokį susirūpinimą Maskvos oro erdvės gynyba galėjo lemti Ukrainos karinės pramonės įmonių asociacijos „Ukroboronprom“ paskelbta informacija apie atliktus bepiločių orlaivių bandymus, kurių kovinio veikimo spindulys siekia iki 1 tūkst. kilometrų.

„Čia reikia pastebėti itin svarbų skirtumą. Skrydžio atstumas reiškia, jog orlaivis nuskrido ir negrįžo. O 1 tūkst. kilometrų siekiantis veikimo spindulys – kad šie bepiločiai orlaiviai galės sugrįžti atgal. Tai ne dronai – savižudžiai“, – akcentavo O. Ždanovas.

Maskvoje gausu „teisėtų“ taikinių, tarp jų – Kremlius ir V. Putino rezidencija

Karybos ekspertas minėjo, jog Maskvoje nugriaudėjus sprogimams, pasikartojus tam, kas nutiko už 600 kilometrų nuo Ukrainos sienos esančioje Engelsko karinėje bazėje, kuri buvo dukart atakuota, toks išpuolis galėtų tapti Vladimiro Putino politine žmogžudyste. Su realiu pavojumi susidūręs Rusijos politinis ir karinis elitas, panašu, neatleistų šalies prezidentui, jis prarastų net tik autoriteto likučius, bet ir valdžią.

„Kita vertus, Maskvoje esama karinių gamyklų, taip pat gaminančių raketas, generalinio štabo, gynybos ministerijos pastatai, galų gale – pats Kremlius. Kalbant karine kalba – legitimių (teisėtų – red.) taikinių Maskvoje iš tiesų esama labai labai daug“, – pastebėjo O. Ždanovas.

Visiškai legitimiu taikiniu karybos ekspertas vadina ir paties V. Putino rezidenciją. O V. Putino pasitraukimą iš Maskvos link Uralo per Naujųjų metų šventes O. Ždanovas tiesiogiai sieja su tuo, jog Ukrainos kariuomenė pagaliau turi galimybę suduoti smūgius Rusijos sostinei.

Rusiškos gynybos sistemos neapsaugojo net nuo moraliai pasenusių orlaivių

Atsargos pulkininkas O. Ždanovas pastebi, jog rusų karo vadų paniką galėjo sukelti ir kita aplinkybė. Nepatvirtintais duomenimis Engelsko karinė bazė buvo atakuota Ukrainos kariams panaudojus sovietų gamybos bepilotes skraidykles „Tu-143“ („Reis“) ir „Tu-141“ („Striž“).

„Jie buvo gaminami septintajame dešimtmetyje, sovietų sąjungoje. Todėl juos galima vadinti pensininkais. Tai tokie senukai, kurie ten kažkaip nusigavo, nukrito ir susprogo.

Šis faktas labai daug ką pasakojo apie Rusijos oro erdvės gynybos sistemų būklę“, – reziumavo atsargos pulkininkas O. Ždanovas.