Apie A. Lukašenkos požiūrį į V. Putino vizitą galima spręsti iš daug ką sakančių detalių: likus kelioms dienoms jis pranešė sergantis gripu, kai Rusijos vadovas susitikimo neatšaukė, jį sergantis Baltarusijos autokratas apkabino ir pabučiavo.
Karo metu tikrai nekalbėta apie prekybinius ryšius
V. Putino vizitas į Minską ir už uždarų durų vykęs jo susitikimas su bene vieninteliu sąjungininku, paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamu A. Lukašenka spėjo apaugti įvairiais vertinimais bei gandais.
Apie ką iš tiesų kalbėjo dviejų autoritarinių valstybių lyderiai – lieka neaišku, tačiau tikėtina, kad pokalbis tikrai buvo ne apie tai, ką bando pateikti propagandiniai naujienų kanalai. O jie akcentavo, kad susitikime esą kalbėta apie dviejų šalių glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą.
JAV gyvenantis rusų publicistas ir politologas A. Piontkovskis tikina, kad šio susitikimo metu aptarti kur kas reikšmingesni klausimai, panašu, jog V. Putinas eilinį kartą vertė A. Lukašenką pasiųsti savo kariuomenę į karą Ukrainoje.
„V. Putinas pralaimi karą, jis gali netekti tiek savo valdžios, tiek ir gyvybės. Ir štai, jis metęs viską skrenda į Baltarusiją aptarti tarpusavio prekybos, vienas kitam išdidžiai deklaruoja, kad prekybos apimtys pasieks 40 milijardų. Karste jis tuos 40 milijardų kitais metais matys“, – Ukrainos naujienų kanalui „24 kanal“ kalbėjo politologas A. Piontkovskis.
A. Lukašenkos nenorą kariauti lemia stiprus išlikimo instinktas
Ekspertas pastebi, kad pastaruoju metu A. Lukašenka neabejotinai patiria didžiulį Rusijos ir jos lyderio V. Putino spaudimą. 30 metų sėkmingai laviravęs, vengęs pasirašyti sutartį dėl dviejų valstybių susijungimo, A. Lukašenka išsaugojo valdžią. Šį sprendimą politologas grindė aiškiu suvokimu, kad Rusijai į savo sudėtį integravus Baltarusiją, jos autokratas geriausiu atveju galėtų tenkintis nebent Minsko apskrities vadovo postu.
„V. Putinas šiuo metu siekia įtraukti Baltarusiją į karą Ukrainoje, suformuoti savotišką koaliciją“, – konstatuoja A. Piontkovskis.
Tuo pačiu ekspertas pastebi, kad Baltarusijos kariuomenės parama Rusijai nėra gyvybiškai svarbi, tai labiau politinis V. Putino siekis.
Pasak A. Piontkovskio, Rusija jau yra okupavusi dalį Ukrainos, šiuo metu karybos ekspertai bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas viešai aptarinėja V. Putino planus surinkus 200 tūkst. rezervistų pradėti masinio puolimo Kijevo kryptimi operaciją. Tuo pačiu politologas konstatuoja, jog visa tai V. Putinas gali įgyvendinti ir be A. Lukašenkos įsikišimo ir pateikia būsimų įvykių prognozę.
„A. Lukašenka nepasiųs savo karių į Ukrainą, nes puikiai suvokia, jog tokiu atveju savo ginklus jie gali nukreipti prieš jį patį“, – konstatuoja A. Piontkovskis.
Baltarusijos autokrato nenorą kariauti Ukrainoje pastebi ir kiti analitikai. Jų vertinimu, tai lemia kelios objektyvios priežastys, kurios tiesiogiai susijusios su A. Lukašenkos siekiu išsaugoti savo valdžią bei tuo pačiu – gyvybę.
Akivaizdu, kad Baltarusijos lyderis yra informuotas apie tiek visuomenėje, tiek ir kariuomenėje vyraujančias antikarines nuotaikas, todėl nenori iššaukti masinių protestų bangos. Kita vertus, jo valdžios vertikalė pagrįsta tiek specialiųjų tarnybų, represinio aparato, tiek ir pačios kariuomenės palaikymu. Įsitraukus į karą šis palaikymas gali sumenkti, neatmestina, kad ir Rusijos politinis elitas mielai pasinaudotų situacija ir nuolat atsikalbinėjantį A. Lukašenką pakeistų sukalbamesniu statytiniu.
Baiminantis pasikėsinimo naudojo du identiškus lėktuvus
V. Putino vizito į Minską reikšmingumą liudija ne tik įtemptas laikmetis, kuriuo Rusijos lyderis ryžosi palikti šalį, bet ir kitos detalės. A. Piontkovskis atkreipia dėmesį į neeilines saugumo priemones, dėmesiui nukreipti skirtą Rusijos specialiųjų tarnybų operaciją.
„V. Putinas labai bijo pasikėsinimo, pastarąsias dienas Maskvoje buvo kalbama iš esmės tik apie amerikiečių ar ukrainiečių įvykdytą bandymą nukauti generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą“, – konstatavo A. Piontkovskis.
Vykstant į Minską specialiosios tarnybos pasistengė padaryti viską, jog V. Putino pėdsakus būtų kuo sunkiau susekti. Iš savo bunkerio jis kažkokiu būdu nusigavo į St. Peterburgą, iš ten lėktuvu skrido į Baltarusiją.
Ukrainos žiniasklaida atskleidė, kad tuo metu, kai V. Putino lėktuvas pakilo iš Pulkovo oro uosto St. Peterburge, tuo pačiu metu iš Maskvos Vnukovo oro uosto pakilo kitas, analogiškas lėktuvas, juos abu lydėjo naikintuvai. Šios operacijos tikslas – panaudojant su vienas kitą dubliuojančius lėktuvus neleisti nuspėti, kuriame jų yra V. Putinas.
Rusijos lyderio baimę, jog gali būti įvykdytas pasikėsinimas A. Piontkovskis grindė ir tuo, kad tą pačią dieną V. Putinas vienas paskui kitą į Baltarusiją pasiuntė du potencialius taikinius: Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
„Kai jų abiejų niekas nenužudė, V. Putinas nusprendė surizikuoti ir vykti“, – kalbėjo A. Piontkovskis.
A. Lukašenkos kerštas V. Putinui – pranešė sergąs gripu, apkabino ir pabučiavo
Politologas pastebėjo, kad ruošiantis šiam vizitui pats A. Lukašenka aiškiai nenorėjo, kad jis įvyktų, vengdamas jam tikrai nemielo susitikimo su V. Putino net ryžosi surengti savotišką „diversiją“.
Likus dviem dienoms iki susitikimo A. Lukašenka pranešė susirgęs gripu, tikriausiai vylėsi, jog užkrečiamųjų ligų fobija garsėjantis V. Putinas atidės vizitą.
„Tačiau kai tai neįvyko, A. Lukašenka apsikabino ir pabučiavo V. Putiną. Ir tai padarė gripuojantis, galbūt ir koronavirusu sergantis A. Lukašenka“, – ironizavo politologas.
