Vladimirui Putinui pirmadienį paskelbus apie Rusijos pajėgų atitraukimą iš Sirijos pirmieji orlaiviai jau netrukus ėmė kilti iš Hmeimimo oro pajėgų bazės.
Pasak Rusijos lyderio, operacija Sirijoje gynybos ministerijos biudžetui atsiėjo vos 33 mlrd. rublių (419 mln. eurų). JAV operacijai Sirijoje vien per mėnesį išleidžia daugiau nei 340 mln. dolerių.
Ir nors Rusijos karinių pajėgų atitraukimas aiškinamas įvairiai, neslepiama, kad Kremliui pavyko pasiekti savų tikslų: išsaugoti B. al-Assado režimą nuo žlugimo, smarkiai aptalžyti pagrindines nuosaikiųjų sukilėlių pajėgas, prieš kurias, o ne prieš „Islamo valstybę“ buvo orientuota apie 85 proc. antskrydžių.
Rusija taip pat įtvirtino savo, kaip regioninės jėgos įvaizdį – be Maskvos neįsivaizduojamos jokios derybos dėl Sirijos ateities, juo labiau, kad Rusija išvedė ne visas savo pajėgas – dalis rusų karių bei technikos lieka Tartuso, Hmeimimo bazėse bei kituose objektuose.
Be to, V. Putinas pats pripažino: Sirija tapo geru poligonu rusų kariškiams bei technikai.
„Moderni rusiška ginkluotė parodė savo galimybes tikros kovos sąlygomis, ne tik poligonuose. Tai yra teisingas bandymas, dabar galėsime tobulinti ginkluotės sistemas, pakelti pajėgų kovinę parengtį“, – pabrėžė Rusijos vadovas.
Po karo Ukrainoje, kai pasaulis pirmą kartą išvydo plačiai naudojamą Rusijos karinę techniką, daugelis įsidėmėjo naujo pavyzdžio Rusijos pajėgų uniformas, dėl kurių Krymą okupavę kariai praminti „žaliaisiais žmogeliukais“. Tuo tarpu Sirija išties tapo realiu senos ir naujos ginkluotės sistemų bandymo poligonu. Ir Rusija sugebėjo nustebinti.
Taktinės ir strateginės aviacijos panaudojimas
Praėjusių metų rugsėjį pasirodžius pirmiesiems žvalgybiniams pranešimams, kad Sirijoje leidžiasi Rusijos karo lėktuvai, pasaulis su susidomėjimu sekė rusų veiksmus.
Iš pradžių antskrydžių kampanija nebuvo intensyvi, mat Sirijoje buvo sutelkta vos dešimtys Rusijos atakos lėktuvų Su-25 ir Su-24.
"Šiuo metu antskrydžių tempai yra sumažėję, tačiau iš 60 dislokuotų orlaivių ketinama palikti mažiausiai trečdalį ir atakuoti "Islamo valstybės" taikinius", - pabrėžė buvęs Rusijos armijos pulkininkas, leidinio "Tėvynės arsenalas" redaktorius Viktoras Murachovskis.
Jis pripažino, kad dalis lėktuvų, ypač senesnės modifikacijos, gali likti neribotam laikui ir perduoti Sirijos pajėgoms. Sirijos karinės oro pajėgos iki tol naudojo abiejų modelių orlaivius - tiek Su-25, tiek Su-24, tačiau dėl apverktinos šių lėktuvų techninės būklės, nepakankamos priežiūros didžioji dalis Sirijos karo aviacijos buvo priversta likti ant žemės.
Minėti orlaiviai ne sykį naudoti kariniuose konfliktuose, tačiau, kaip pažymėjo apžvalgininkas Audrius Bačiulis, šį kartą Rusijai buvo svarbu išbandyti ne tiek pačias platformas, kiek naujas nutaikymo sistemas. Įprastos, „kvailos“ bombos krito tiksliau, nei ankstesnių konfliktų metu. Prie minėtų orlaivių prisijungė ir pirmąjį kovinį krikštą gavę atakos lėktuvai Su-34.
Galiausiai į orą iš bazių Rusijoje pradėjo kilti Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-22M3 – kiekvienas su dešimtimis laisvakričių bombų. Po 2008-ųjų konflikto su Gruzija tai buvo pirmasis kovinis šių Šaltojo karo laikų bombonešių panaudojimas – sukurti, kaip sparnuotųjų ir priešlaivinių raketų nešėjai Tu-22M3 Sirijoje panaudojo ir raketas, ir laisvakrites bombas.
Bombonešius lydėjo naikintuvai Su-27, o vėliau, lapkritį Turkijai numušus Rusijos karinį orlaivį Su-24, rusų bombonešius ėmė lydėti ir naujausi naikintuvai Su-35.
Jiems įkandin su sparnuotųjų raketų kroviniu lėkė į pirmą tikrą kovinį skrydį nuo sukūrimo išskridę strateginiai bombonešiai – senutėliai 6 Tu-95МS ir 5 didžiausi pasaulyje Tu-160.
Propagandos ir išmaniųjų ginklų panaudojimas
Jau nuo rugsėjo pabaigos Kremliaus prižiūrimi propagandiniai kanalai patys bombardavo žiūrovus teiginiais, kad Rusija įsitraukė į teisingą kovą prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje.
Išmokusi pamoką iš JAV, kurios naudojo vaizdo įrašus su „išmaniųjų“ bombų bei raketų panaudojimu, Rusija surengė savo informacinės atakos kampaniją.
Iš Sirijos pasipylė vaizdai, kuriuose užfiksuoti Rusijos aviacijos antskrydžiai. Lengvieji atakos lėktuvai mėtė naujausias, pagal palydovo signalą nusitaikančias bombas KAB-500. Be to, mėtytos ir taikinį pagal lazerio signalą randančios kasetinės bombos.
Bombonešiai Tu-95МS ir Tu-160 į taikinius paleido dešimtis sparnuotųjų raketų KH-55 bei naujausiųjų KH-101. Planuota, kad pastarosiomis, iki 6 tūkst. nuotolio raketomis su beveik pusę tonos sveriančiomis kovinėmis galvutėmis minėti orlaiviai bus perginkluoti iki 2023 metų.
Tačiau prieš kelerius metus paspartinus gamybos bei bandymų tempus rezultatas akivaizdus – Rusija jau yra pajėgi kovinėmis sąlygomis išbandyti naujausią ginkluotę. Raketų KH-55 atsargų turėta iš anksčiau, tad neatmetama, kad pagal įprastą praktiką siekta iššaudyti tas raketas, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos.
Be to, viename propagandinio kanalo RT reportažų buvo užfiksuota ir anksčiau tik parodose rodyta raketa Kh-35U. Pagrindinė šios 260 km nuotolį turinčios raketos paskirtis – naikinti antvandeninius laivus, tačiau spėjama, kad Rusija išbandė šios raketos modelį, galintį atakuoti taikinius sausumoje.
Sirijoje Rusijos bombonešiai taikinius galėjo atakuoti saugiai iš Irano teritorijos, prieš tai aiškiai nustačius koordinates – tam buvo pasitelkta net 10 palydovų. Tarp jų – ir keli civiliniai (o iš tikrųjų dvigubos paskirties) palydovai, laikinai perimti kariškių reikmėms. Tokių veiksmų Rusija iki šiol niekada nėra ėmusis.
Tokius taikinius, kaip teroristų automobiliai, nedideli namai, ginkluotės sandėliai ir kiti, karine prasme, ne pirmo svarbumo objektai Rusija atakavo ir iš jūros.
Pavyzdžiui sparnuotąsias raketas „Kalibr“ iš Kaspijos jūros leido Rusijos naujos kartos korvetės, o iš Viduržemio jūros – povandeninis „Kilo“ klasės laivas. Šie laivai bei ginkluotė ne tik panaudoti pirmą sykį. Pats faktas, jog nedidelės korvetės bei sunkiai aptinkami dyzeliniai povandeniniai laivai gali leisti kelių tūkst. nuotolio sparnuotąsias raketas daugeliui Vakaruose tapo nemalonia staigmena.
„Pati operacija – parengta, suplanuota, suderinta su Sirijos, Izraelio ir Irano karine bei politine vadovybe išsaugant visišką slaptumą bei netikėtumą – tiek pradedant, tiek užbaigiant. Rusija vėl patvirtino, kad yra neprilygstama strateginės maskirovkos specialistė“, – Kremliaus veiksmus įvertino A. Bačiulis.
Dar iškalbingesnis Rusijos karinio nusiteikimo požymis yra tas, kad antskrydžiuose dalyvavo masiškai sutelkta strateginių bombonešių grupuotės dalis, ją dengiant naikintuvams. Vienu metu surengti masyvų 25 strateginių bombonešių reidą gali tik kelios šalys pasaulyje.
Pavyzdžiui Prancūzija, keršydama „Islamo valstybei“ už kruvinus išpuolius Paryžiuje sugebėjo vienu metu pakelti tik 10 orlaivių. Savų bombonešių Prancūzija jau nebeturi, tiesa, prancūzų kariškių pranašumas – daugiafunkciniai lėktuvai, kurie neša tikslesnes bombas.
Tad pirmoji Kremliaus žinia pasauliui yra akivaizdi: nesyk kartojusi visiems, kad yra pasaulinė galybė, Rusija parodė, kad moka kariauti pagal šiuolaikinio karo taisykles: smogti smarkiai, iš toli, viską kruopščiai parodant televizijos ekranuose.
Kremliaus kontroliuojamų ar stropiai prižiūrimų televizijos kanalų žurnalistai ne tik pasirodė Rusijos karinėse bazėse Sirijoje, iš visų pusių filmuodami bei pasakodami apie naujausią rusišką karinę techniką, bet ir gavo išskirtines teises keliauti su Sirijos režimo pajėgomis.
Reportažuose iš mūšių vietų rusų žurnalistai beveik neslėpė, kad sausumoje veikia ir Rusijos specialiosios pajėgos bei kariniai patarėjai. Rusijos žiniasklaidoje taip pat džiūgauta, kai pirmą sykį koviniuose veiksmuose panaudotas moderniausias rusiškas tankas T-90 atlaikė JAV prieštankinės raketos TWO tiesioginį pataikymą.
Ir nors tankas buvo išvestas iš rikiuotės, iš jo nepasipylė ugnies ir sproginėjančių šaudmenų fontanas – tipiškas vaizdas, kai sukilėliai TOW raketomis pamušdavo senesnio modelio tankus T-72.
Galiausiai Rusija kovinių veiksmų zonoje siekė pademonstruoti naujausias priešlėktuvinės kovos priemones.
Tiesiogiai jų panaudoti neteko, tačiau po Rusijos orlaivio numušimo Turkijoje, Kremlius įsakė dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, kurių koviniai radarai kelis sykius buvo nukreipti į JAV bei Turkijos lėktuvus.
400 km spinduliu veikiantis S-400 sistemos radaras vienu metu gali fiksuoti dešimtis taikinių, o juos naikinti, priklausomai nuo raketos tipo, gali nuo kelių dešimčių iki 400 km spinduliu.
Dar didesniu galvos skausmu Vakarams tapo Rusijos Elektroninės kovos priemonės. JAV dar prieš kelerius metus perspėjo, kad Rusija bei Kinija agresyviai vysto pajėgumus, kurių tikslas – numušti viską pastebėti galinčius amerikiečių palydovus.
Rusija tokį pajėgumą dislokavo Sirijoje – elektroninės kovos kompleksas „Krasucha-4“ yra mobili daugiafunkcinė slopinimo sistema, sukurta neutralizuoti JAV „Lacrosse/Onyx“ serijos palydovus.
Šie žemojoje orbitoje (nuo 160 km iki 2 tūkst. km) skriejantys žvalgybiniai palydovai skirti žvalgybai ir ypač fotografavimui ir juos nuolat seka Rusijos žvalgyba.
"Rusija naudoja "Krasucha-4", siekdama pirmiausiai neleisti Vakarų šalių žvalgybos priemonėms veikti Sirijoje", - pabrėžė Londono universiteto profesorius, elektroninio karo specialistas Davidas Stupplesas.
Anot eksperto, „Krasucha – 4“ gali slopinti ir net sugadinti tiek šiuos palydovus, kai jie skrieja žema orbita, tiek NATO skraidančiais radarais vadinamus lėktuvus AWACS. Be šios elektroninės kovos priemonės, kuri, kaip ir S-400 iš Sirijos nėra išgabenta, Rusija trumpam dislokavo ir moderniausią elektroninės žvalgybos lėktuvą Tu-204.
"Rusija paliks savo priešlėktuvinės gynybos sistemas: S-400, Buk-M3, Tor-M2 ir "Pantsyr S-1". Viduržemio jūroje taip pat patruliuos karo laivai - visomis šiomis priemonėmis bus sekama ir NATO karo laivų bei orlaivių veikla", - neslėpė Rusijos atsargos pulkininkas Viktoras Liovnikas.
Be to, kaip pabrėžė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių instituto profesorius Tomas Janeliūnas, Rusija netgi ėmė stiprinti savo karinį kontingentą Sirijoje - trečiadienį Hmeimimo bazėje pastebėtas naujas orlaivis - kovos veiksmuose dar nenaudotas atakos sraigtasparnis Ka-52 "Aligator". Tokie sraigtasparniai gali atakuoti taikinius nevaldomomis ir valdomomis raketomis, turi modernias avionikos, ginkluotės valdymo ir stebėjimo sistemas.
A. Bačiulis taip pat pažymėjo, kad, kaip ir Ukrainos konflikto metu, Rusija Sirijoje sėkmingai naudojo bepiločius orlaivius.
"Aviacijos smūgių koordinavimas ir bombardavimo efektyvumo nustatymas naudojant bepiločius žvalgybos lėktuvus - tai irgi svarbu pažymėti", - pripažino apžvalgininkas. Bombardavimo efektyvumo nustatymas naudojant bepiločius orlaivius Rusijai leido ne tik koreguoti antskrydžius, bet ir pateikti daugiau vaizdų propagandiniam karui.
Galiausiai, Rusijos kariškių - nuo pilotų iki aptarnaujančio personalo ir sausumos pajėgų karių patirtis Sirijoje vertinama kaip neįkainuojama.
Net jei Rusijos karinę kampaniją Sirijoje galime vertinti kaip avantiūrą, tokios realiomis kovinėmis sąlygomis vykdomos karinės pratybos, kurių metu Rusija neteko 4 žmonių - dviejų pilotų, 1 specialiųjų pajėgų kario ir vieno artilerijos karininko, o dar keliasdešimt buvo sužeista, buvo ypač naudingos Rusijos karinės galios stiprinimui. Ir atvirkščiai - karo metu užlopytos tam tikros skylės.
"Aviacijos ir laivyno bazių išskleidimas užjūryje ir aprūpinimas laivais - tai didžiulis iššūkis logistkai, kuri Rusijoje tradiciškai silpna", - sakė A. Bačiulis.