„Visa ši informacija yra tikrinama ir vertinama tyrime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje“, – portalui „Delfi“ sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Apie Jurbarko regione gyvenusio lietuvio veiklą tinklalaidėje „Ukrainiečius žudantys ir okupantus remiantys lietuviai“ pirmasis paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
K. Kvietkui skirta nemažai dėmesio, nes lietuvis savo savo „Facebook“ paskyroje dalinosi įrodymais, kad šiuo metu jis kažkaip susijęs su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
„Kvietkus yra sukėlęs akivaizdžius įrodymus, kaip jis kariauja Rusijos pusėje. Tai ir vaizdai iš kovos lauko, ir įvairūs video bei nuotraukos iš Rusijos“, – skelbia Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“.
Pasak leidinio, paskutinis K. Kvietkaus video į „Facebook“ buvo įkeltas liepos 1 dieną, šiame įraše recidyvistas šaudo iš automatinio granatsvaidžio. Jis vilki Rusijos kariuomenės spalvų uniformą. Prieš pradėdamas šaudyti K. Kvietkus rusiškai sušunka „Šlovė Rusijai, sveikinimai Baidenui…“. Granatoms sprogus dar patikslina, kad viena jų skirta Amerikai, kita – Anglijai.
Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ nurodo, kad šį vaizdo įrašą „Facebook“ yra pakomentavę ir paspaudę „patinka“ pusšimtis žmonių, tarp jų – daug jurbarkiečių, tarp kurių – ir Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnas.
„Delfi“ neturi konkrečių įrodymų, kad K. Kvietkus tarnauja Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose. Vaizdo įraše matoma jo apranga – be skiriamųjų ženklų, jų neturi ir šalia esantys asmenys.
Akivaizdu, kad filmuota kariniame poligone, o ne karinių veiksmų zonoje, tolumoje įrengtas taikinys, aplinkui – miškai ir prievos.
Be to, norint tarnauti Rusijos kariuomenėje, privalu turėti šios šalies pilietybę. Gali būti, kad K. Kvietkus kaip nors susijęs su viena iš daugelio Rusijoje veikiančių samdinių grupuočių, juolab, kad atlikus kitos jo skelbiamos vaizdo medžiagos analizę nustatyta – filmuota Kaliningrado srityje.
Jis filmavo karo technikos muziejų Sovetsko mieste, sovietų karių kapines Zalesjės miestelyje, taip pat fiksavo vaizdus Gusevo mieste.
Gali būti, kad K. Kvietkus dėl jam vienam žinomų priežasčių, tarp kurių gali būti ir problemos su mūsų šalies teisėsauga nusprendė persikelti į netoli Jurbarko esančią Kaliningrado sritį.
Ar K. Kvietkus ir jo veikla Rusijoje žinoma Lietuvos specialiosioms tarnyboms, kokios teisinės pasekmės laukia lietuvio įrodžius jo veiklos priešiškos šalies ginkluotosiose pajėgose faktą, „Delfi“ užklausė Valstybės saugumo departamento (VSD). Lietuvos žvalgybos atstovai plačiau situacijos nekomentavo, pasiūlė kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir teisėsaugos institucijas.