Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas Delfi sakė, kad ekonominiai ir reputaciniai smūgiai šaliai, rusų žūtys kare abejojančios Rusijos visuomenės dalies suprantami kaip praradimai.
Jo teigimu, jei žmonės pradėtų eiti į gatves ne dėl karo, o dėl ekonominių priežasčių, tai galėtų tapti problema Kremliui, nes nepatenkintų dėl to, kad ėmė vargti, į kalėjimus nesukiši.
Putino palaikytojai liko sužavėti
V. Putino paskelbta mobilizacija įaudrino Rusijos visuomenę. Dalis rusų pabėgo į užsienį, kiti apsipirko už savo pinigus ir išėjo kariauti. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose mobilizuoti rusai skundžiasi nešvara, girtais bendražygiais, apmokymų, ginklų trūkumu. Jau pranešta ir apie mobilizuotuosius, žuvusius kare.
Analitikai jau ne pirmą savaitę kalba, kad karą toliau nuo paprastų rusų laikęs Rusijos prezidentas žengė labai rizikingą žingsnį, nes visuomenė gali jam to neatleisti.
Tačiau Rusijos opozicijos politikas Genadijus Gudkovas neseniai pareiškė, kad tokio dalyko kaip Rusijos visuomenė, apie kurią būtų galima kalbėti bendrai, nėra.
„Rusai yra susiskaldę į visiškai priešingas, nesutaikomas stovyklas“, – ukrainiečių interneto televizijai „Freedom Live“ neseniai kalbėjo jis.
Pasak opozicionieriaus, kietakakčių Rusijos prezidento ir karo palaikytojų, kuriuos labiausiai paveikė propaganda, šalyje yra apie 20-25 procentai.
G. Gudkovas teigia, kad būtent šiuos žmones labai pradžiugino Rusijos kariuomenės įvykdytas taikių Ukrainos gyventojų apšaudymas, sekęs po Krymo tilto apgadinimo.
„Jie liko sužavėti, nes vėl pajuto šiokią tokią galią. Jei nejaučia galios, tokie žmonės negali nieko daryti, nei miegoti, nei valgyti. Jie nieko neturi, atsiprašau – nuogu užpakaliu gyvena nuo algos iki algos, o kaip kompensaciją už tai nori gauto šį virtualų galios jausmą“, – kalbėjo opozicijos politikas.
Jo teigimu, ataka prieš Ukrainos civilius turėjo išgelbėti V. Putino reitingus,ji ir buvo skirta tam, kad jis savo auditorijai parodytų, jog dar kažką sugeba.
„Jie buvo skirti tai visuomenės daliai, kuri į nieką kitą daugiau nereaguoja, tik į raketų smūgius, tankus, sprogimus, gaisrus. V. Putino karas yra teroristinis, jis nebesitiki jo laimėti kariniu keliu. Tie žiaurūs vaizdai patinka Kremliaus palaikytojams, kurie ne ką mažiau išprotėję ir kurių smegenys nušalo dar Šaltojo karo metais“, – kalbėjo jis.
Kitas visuomenės sluoksnis – lengvai užzombinti, bet šiek tiek abejojantys rusai, kurių šalyje, G. Gudkovo manymu, turėtų būti apie 40 proc.
„Šie žmonės dabar apimti nerimo, kuris visų pirmiausiai susijęs su mobilizacija. Ji sudavė didelį smūgį V. Putino palaikymui būtent tarp šių žmonių. Čia vyksta labai įdomūs, svarbūs procesai, nepasitenkinimas ir panašūs dalykai“, – kalbėjo jis.
Opozicionierius pabrėžė, kad šis visuomenės sluoksnis išsiskyrė tuo, kad V. Putiną anksčiau palaikė tylomis ir savo nuomonės labai aiškiai nereiškė.
Tačiau tai esą jau keičiasi: „Man žmonės, gyvenantys Rusijoje, pasakoja, kad dabar pasakai, jog esi prieš karą ir jie tave kaip mat aplimpa kaip musės cukrų ir ima šnekėti. Nes jie neturi kam išsikalbėti – dabar už kiekvieną neatsargų žodį galima sėsti į kalėjimą“.
Anot opozicijos atstovo, yra ir tokių žmonių, kurie nepalaiko karo – jie daugiausiai reiškiasi tviteryje.
Pasak G. Gudkovo, Rusijos visuomenė dabar tiek susipriešinusi, kad jis neatmeta net ir pilietinio karo galimybės.
„Atvirai kalbant, Rusijoje bręsta pilietinis karas. Nes auga skirtingų visuomenės sluoksnių tarpusavio neapykanta, didėja susipriešinimas, tarpusavio supratimo vis mažiau, niekas net neketina ieškoti kokių nors kompromisų“, – pabrėžė jis.
Apie pilietinį karą neseniai užsiminė ir kitas rusų opozicionierius Leonidas Gozmanas, tačiau jį jis mato kaip galimą kovos dėl valdžios išdavą.
Interviu Ukrainos žurnalistui Dmitrijui Gordonui L. Gozmanas teigė manantis, kad valdžioje V. Putinas neužsibus, o po to gali sekti valdžios užgrobimas jėga, kurį galėtų įvykdyti tokie veikėjai kaip Ramzanas Kadyrovas ar Jurijus Prigožinas.
„Jie galėtų kuriam laikui užgrobti valdžią Maskvoje krauju, tai būtų pilietinis karas, kuriame jie galėtų kurį laiką laimėti, bet jie labai neilgai valdytų“, – svarstė jis.
50 procentų „pelkės“
Rusų politologas Dmitrijus Oreškinas, neseniai kalbėjęs apie nuotaikas Rusijos visuomenėje, pateikė panašius skaičius, kokius nurodė ir G. Gudkovas.
Jo teigimu, rinkimų rezultatai metai iš metų rodė, kad už vadinamuosius „ura patriotus“ nuolat balsuoja apie ketvirtadalis Rusijos rinkėjų.
„Ir tuos 25 procentus galima laikyti tais, kurie palaiko imperinę ideologiją, bet kartu yra ir nacionalistai, kas lyg ir prieštarautų imperinei logikai. Tai žmonės su militarizuota sąmone“, – neseniai ukrainiečių kanalui ICTV sakė jis.
D. Oreškinas įsitikinęs, kad V. Putino fenomenas slypi tame, kad prie šių 25 procentų jis sugebėjo prijungti 50 procentų „pelkės“ – žmonių, kurie neturi kokių nors gilių įsitikinimų, bet telkiasi prie lyderio, kuris jiems atrodo stiprus.
„V. Putinas sukūrė stipraus lyderio įvaizdį, todėl jo palaikymas – 75 procentai. Kai jis pradės pralaimėti, ši „pelkė“ išsisklaidys, o tie 25 procentai pradės kaltinti jį bailumu“, – pabrėžė jis ir patikino, kad būtent dėl to Rusijos prezidentas artimiausius kelis mėnesius bus gana prastoje padėtyje.
Dauguma ant griūties slenksčio
„Ir ta vadinamoji V. Putino dauguma yra ant griūties slenksčio – ji išsisklaidys kaip vaiduokliški kerai. Nes jie iš tiesų gyveno kažkokiame vaiduokliškame rūke, kuris suduš atsitrenkęs į realybę. Kai tai atsitiks, žmonės turės išgyventi kognityvinį disonansą: juk mes pirmavome visoje planetoje, kėlėmės nuo kelių, pastatėme Vakarus į vietą, o čia – kažkokia Ukraina, kuri neturi net valstybingumo savo – kaip Putinas ne kartą mums paaiškino – ėmė ir parodė, kas šeimininkas“, – kalbėjo politologas.
Rusai iš visų jėgų stengiasi nematyti, kokia realybė veriasi fronte, tačiau, kaip pabrėžia D. Oreškinas – teks.
Rusija, anot jo, yra šalis, kurioje nėra vadinamosios „masės“, ji išgyvena demografinę krizę ir joje net jaunimas yra susiskaldęs.
„Todėl ir sakau, kad nematau sąlygų sukilimui. Visi sulindę į savo kambarėlius, slepiasi, individualiai sprendžia savo individualias užduotis. Rusija, kaip visuomenė, V. Putino dėka, nustojo egzistuoti – tiesiog to mes vis dar neįsisąmoninome“, – teigė politologas.
D. Oreškinas pabrėžė, kad žmonės vis dėlto yra socialinės būtybės, priklausančios nuo kolektyvinės sąmonės, o ją šiuo atveju formuoja valstybinė propaganda. Todėl jam priekaištai rusų tautai neatrodo teisingi.
Jis neatmeta, kad nepritariantys režimui rusai galiausiai išsivažinės į kitas šalis.
„Iš šalies, kuri naikina savo pavaldinius – piliečiais vadinti juos yra sunku“, – sakė jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas Delfi neatmetė, kad V. Putinui nepritariantys rusai i išsivažinės į kitas šalis.
„Galimas toks scenarijus. Turbūt dėl to Kremlius ir nesiima aktyvesnių veiksmų tam, kad užkirstų kelią išvykstantiems. Nes, atrodytų, kad tai mobilizacijos požiūriu lyg ir nenaudinga Maskvai. Bet tai, kad leidžiama išvykti, rodo, kad galbūt tikimasi, jog potencialiai dar labiau sumažės tokių, kurie dar geba kritiškai mąstyti ir kelia potencialią grėsmę režimo stabilumui“, – sakė jis.
Jurkynas: kibirkštį gali skelti prastėjanti ekonomika
Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas teigia, kad tai, jog Rusiją palaiko vis mažiau šalių, ekonominiai ir reputaciniai praradimai, rusų žūtys kare dalį Rusijos visuomenės veikia kaip kaštai.
„Pergalių juk nėra, tik augantys kaštai. Ir tai gali neigiamai paveikti abejojančios, ciniškos ir nemėgstančios aktyviai veikti visuomenės dalies nuotaikas. Kaštų sankaupa abejonę visada sustiprins“, – pabrėžė politologas.
M. Jurkynas atkreipė dėmesį, kad tiems rusams, kurie visada gyveno blogai, tai neturės tokio didelio poveikio, nes pratę prie blogo gyvenimo nesunkiai prisitaiko prie dar blogesnio.
Pašnekovas sakė, kad kai žmonės tampa dėl o nors nepatenkinti, dalis to nepasitenkinimo, nepaisant galimo susidorojimo, būna nukreipta į valdžią.
Jis svarstė, kad kibirkštis visuomenėje galėtų skelti prastėjanti ekonominė padėtis.
„Tada gal ir galėtų gautis sniego gniūžtės efektas. Protestuoti prieš karą yra viena, bet išėjusiųjų protestuoti dėl to, kad prarado darbą ar neturi pinigų maistui nepasodinsi, nes tame nėra politinio motyvo. Kai režimas negalės garantuoti sandėrio – jūs nelįskite į politiką, mes jums garantuosime tam tikrus socioekonominius standartus, tada ir bus galima tikėtis, kad dėl nepasitenkinimo gyvenimu prasidė protestai, kurie gali išvirsti ir į kažką daugiau“, – svarstė M. Jurkynas.
Vilpišauskas: kodėl nieko nedarė anksčiau?
Komentuodamas Rusijos opozicijos teiginius, kad ant rusų nereikia pykti dėl to, kad šie neina į gatves, nes šalyje yra sukurtas labai efektyvus represinis aparatas, R. Vilpišauskas teigė, kad į tai galima atsakyti klausimu – kur jie buvo tada, kai šis aparatas dar buvo kuriamas ir kai vyko pirmieji susidorojimai su protestuotojais ir opozicija?
„Tai buvo gana seniai – kodėl nebuvo reaguojama tada? Manau, kad dabar tai yra rimtas klausimas opozicijai“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad kalbėti apie Rusijos visuomenės nuotaikas sunku, nes labai trūksta sociologinių tyrimų studijų, kurios galėtų parodyti bent apytikrį vaizdą.
Jo teigimu, visuomenės požiūris į mobilizaciją galėtų būti interpretuojamas įvairiai, kadangi tai gali būti rūpinimasis asmeniniu saugumu ir gerove.
„Bet ar tai ką nors sako apie pilietiškumą ir požiūrį į režimą Rusijoje? Labai sunku pasakyti, todėl kažkokių platesnių apibendrinimų neskubėčiau daryti“, – sakė jis.