Kitų manymu, į kalbą apskritai reikėtų žiūrėti paprasčiau – juk tai tik būdas vieniems kitus geriau suprasti, o ir rusiškai kalbančių ukrainiečių Lietuvoje – nemažai. Esą tai irgi reikėtų turėti omenyje ir prie to prisitaikyti.
Antanaitis: tai – ne pasimaivymas
Poziciją apie tai, kad su Lietuvoje esančiais užsieniečiais, net ir ukrainiečiais, nesinori kalbėti rusiškai, feisbuke išdėstė atsargos majoras Darius Antanaitis.
„Boltas… gera priemonė nuvykti iš taško A į tašką B. Daug užsieniečių, daug ukrainiečių, kurie nemoka tos valstybės kalbos, į kurią atvyko. Daug kitų, gal kirgizų?
Bet aš nekalbu rusiškai. Ne dėl to, kad nemoku, aš NENORIU kalbėti ta kalba. Ir ką man sakytų rusiškai, net vis garsiau ir kartojant – nepadės man atsakyti, ar sureaguoti. Tiesiog ne. Tai ne žaidimas. Tai ne pasimaivymas. Rusų kalba – tiesiog ne“, – dėstė atsargos majoras.
Delfi jis teigė, kad į Lietuvą atvykę ukrainiečiai turėtų mokytis kalbėti lietuviškai.
„Jeigu aš važiuoju dirbti į Britaniją ar Vokietiją, aš privalau mokėti tos valstybės kalbą, – sakė jis. – Tam, kad dirbtum ar gyventum kažkokioje valstybėje, tu turi išmokti bent bazinius kažkokius žodžius. Aš neįsivaizduoju į Prancūziją atvažiavusio indo, kuris su visais aplinkiniais kalba tik indiškai.“
Savo darbe D. Antanaitis su ukrainiečiais teigė kalbantis tik angliškai.
Ukrainietis: atvykėliai mokosi lietuvių kalbos
Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, čia įsikūrusios įstaigos „Europos Ukrainos kultūros institutas“ direktorius, Ukrainos namų valdybos narys Petro Pyrohov teigė, kad į Lietuvą atvykę ukrainiečiai bando mokytis vietinės kalbos, nors kai kada su lietuviais bendraujama rusiškai, kai kada – ir ukrainietiškai.
„Kalbu su pabėgėliais, su tautiečiais, sako, kad visi lietuviai labai draugiški, žmonės jaučiasi kaip namie. Didelis procentas mano pažįstamų, kurie dabar atvažiavo [į Lietuvą], iš karto eina į kalbos kursus, kad išmoktų lietuvių kalbą. Yra tokių žmonių, kurie kalba rusiškai, kai bendra kalba yra rusų, bet yra ir daug lietuvių, kurie supranta ukrainietiškai“, – Delfi komentavo P. Pyrohov.
Jis pabrėžė, jog nėra taip, kad ukrainiečiai norėtų kalbėti rusiškai, bet kartais tai vienintelė kalba, kuria pavyksta susišnekėti su lietuviais.
„Aš žinau, kad žmonės, atvažiavę iš rusakalbių regionų, pavyzdžiui, Charkivo, eina į ukrainiečių kalbos mokyklas Ukrainoje, o dabar Lietuvoje eina į lietuvių kalbos mokyklas. Žmonės nenori eiti į rusų kalbos mokyklas“, – kalbėjo P. Pyrohov.
Bendrai, pasak P. Pyrohov, visi į Lietuvą atvykę ukrainiečiai supranta, kad čia galioja savos taisyklės ir kalbėti lietuviškai reikia.
Čionykštės kalbos nesimoko nebent tie, kurie į Lietuvą atvyko neilgam ir po mėnesio ar kito ketina grįžti į tėvynę.
Pogorelis: gražu, kad prisitaikėme
Komunikacijos specialisto Roberto Pogorelio nuomone, kalba yra tik būdas suprasti vieniems kitus ir į rusų kalbos vartojimą reikėtų žiūrėti paprasčiau. Nors anglų kalba, pasak jo, yra pranašesnė.
„Kalba iš esmės nėra nei gera, nei bloga. Tai tik priemonė komunikuoti. Su žmogumi reikia kalbėti ta kalba, kuri yra suprantama abiem pokalbio pusėms. Jei tokių yra keletas, oficialioje komunikacijoje anglų kalbai teikčiau pirmenybę prieš rusų, nes tai parodo vakarietišką Lietuvos valstybės orientaciją.
Labai gražu, kad į Lietuvą atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos mes gerokai prie jų prisitaikėme ir daugelyje sričių suteikėme jiems galimybę susikalbėti rusiškai. Dažnu atveju kitaip susikalbėti būtų sunkiai įmanoma, nes angliškai moka tik mažuma ukrainiečių, o ukrainietiškai kalbančių lietuvių yra dar mažiau“, – Delfi komentavo R. Pogorelis.
Viena vertus, jis teigė norintis, kad „tie karo pabėgėliai, kurie Lietuvoje apsistos ilgesnį laiką, pramoktų lietuviškai ar bent angliškai“, kita vertus, tai, kaip kalbama privačioje erdvėje, anot jo, yra pačių žmonių reikalas.
„Kokia kalba vartojama privačiuose pokalbiuose, yra pačių žmonių reikalas ir nereikėtų jiems dėl to priekaištauti“, – pažymėjo komunikacijos specialistas.
Mano, kad rusų kalbos mokėjimas – privalumas
Jis sakė nesutinkantis ir su tuo požiūriu, kad lietuviams nereikėtų mokytis rusų kalbos, nes tai agresorių ar okupantų kalba.
„Visų pirma – tai ir Rusijos bei Baltarusijos disidentų ir beveik pusės ukrainiečių kalba. Jos mokėjimas visada buvo ir bus didelis privalumas, ypač gyvenantiems Rusijos pašonėje (deja, geografiškai nuo jos nepabėgsime) ar keliaujantiems rytinėje Europos dalyje (bet ne tik čia).
Kita vertus, nereikėtų apsiriboti rusų kalba – reikia didesnio mokomų kalbų pasirinkimo.
Lietuvos mokyklose nepelnytai užmiršta lenkų kalba. Daugelis mano, kad mokėdami rusiškai neblogai susikalbės lenkiškai – bet tai netiesa. Lietuviams būtų pravartu pramokti šios kalbos, kuria kalba ne tik didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, bet ir apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – komentavo R. Pogorelis.
Lietuvoje, Statistikos departamento rugsėjo 16 dienos duomenimis, dirba daugiau kaip 17 tūkst. ukrainiečių. Iš viso nuo vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą Lietuvoje apsigyveno apie 65,5 tūkst. asmenų iš Ukrainos.