Atsakymų į šiuos klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ buvo ieškoma kartu su Vilniaus universiteto astrofiziku, dr. Vidu Dobrovolsku.
Tiksli informacija dar nėra pateikta
Kaip teigė V. Dobrovolskas, išsamesnės informacijos apie įvykį iki šiol nėra pateikta.
„Kol kas yra paskelbtas vienintelis sakinys iš „Roscosmos“, kad, prieš nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus, buvo perduotas signalas įjungti stabdymo variklį, tačiau rezultatai buvo ne tokie, kokių tikimasi ir orbitinis aparatas tapo nevaldomas“, – teigė jis.
Kokie veiksniai lėmė erdvėlaivio sudužimą – galima tik spėlioti.
„Kur buvo priežastis, ar pačioje komandoje, nusiųstoje į palydovą, ar jau paties palydovo kompiuteriai kažką ne taip atliko – kol kas dabar galima tik spėlioti, jokios informacijos nėra pateikta“, – pasakojo V. Dobrovolskas.
Sankcijų įtaka kosmoso programoms Rusijoje
Anot Vilniaus universiteto astrofiziko, kol nežinoma tikroji šios avarijos priežastis, Rusijai taikomų sankcijų poveikį nusileidimui Mėnulyje įvertinti sunku.
„Šios misijos metu Europos kosmoso agentūra turėjo pateikti kameras, kurios turėjo būti naudojamos nusileidimo metu, tačiau, Rusijai užpuolus Ukrainą, paskelbus sankcijas, tą kamerą buvo uždrausta naudoti, ji buvo išmontuota, bet sunku pasakyti, ar tai lėmė kažkiek šią avariją“, – teigė jis.
Tačiau, pasak V. Dobrovolsko, Rusijai taikomos sankcijos ją atkirto nuo bet kokių didesnių ir ambicingesnių kosminių misijų.
„Buvo nutrauktas bendras projektas ir su Europos kosmoso agentūra skrydžio į Marsą, kur Rusija turėjo suteikti jos sukurtą nusileidimo aparatą. Dabar, po dabartinės avarijos, ko gero labai ilgam apskritai nutrūks visų kosminių programų tyrimai, nes, visų pirma, grynai dėl finansinių priežasčių ir, žinoma, dėl to, kad dabar Rusija nebeturi visiškai jokios prieigos prie sudėtingų vakarietiškų technologijų, kurios yra tiesiog būtinos kosminėms misijoms“, – aiškino jis.
Anot jo, patys rusai šioje situacijoje taip pat neturi pakankamai galimybių pasigaminti reikiamų technologijų.
„Galėčiau pateikti istorinį kontekstą. Paskutinė kosminė misija, toliau nei Mėnulis, nuo Žemės buvo paleista 1988 metais, tuo metu dar egzistavo Sovietų Sąjunga. Nuo tada, subyrėjus Sovietų Sąjungai, Rusija neatliko nei vienos sėkmingos misijos, toliau nei nuskristi į Mėnulį. Tai rodo, kad tikrai jie savarankiškai negali pasidaryti visko, ko reikia ir yra būtina pagalba iš Vakarų“, – teigė V. Dobrovolskas.
Nesėkmingos misijos tikslai
Buvo kalbama, kad erdvėlaivis „Luna-25“ turėjo leistis Mėnulio pietiniame ašigalyje ir ten atlikti tam tikrus tyrimus. V. Dobrovolskas paaiškino, kokią reikšmę būtų turėję tokie tyrimai.
„Mokslinė nauda čia būtų buvusi neabejotinai labai didelė, nes dabar, kuo įdomus yra Mėnulio pietinis ašigalis, tai tuo, kad jame yra toks gana didelis smūginis krateris, vadinamas Aitkeno baseinu ir pietiniame ašigalyje rasti gana dideli ledo klodai.
Šiuo metu, kai yra kalbama apie žmonių sugrįžimą į Mėnulį, būtent naujos žmonių bazės ir planuojamos įkurti pietiniame ašigalyje, nes ištirpintas ledas yra geriamas vanduo, vanduo išskaidytas į deguonį ir vandenilį gali būti naudojamas kaip kuras, deguonis kvėpavimui, taigi vanduo yra labai svarbi medžiaga kosmose.
Todėl dabar visos šalys, ne tik Rusija, čia ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Europa, Indija, Kinija – visą dėmesį šiuo metu yra sutelkusios į Mėnulio pietinį ašigalį. „Luna-25“ uždaviniai pagrindiniai buvo tyrinėti, ištirti ledo kiekį, koncentraciją, paviršiaus tyrimus ir tai yra tokie tyrimai, kurie būtų neabejotinai naudingi ateityje, planuojant jau žmonių skrydžius į Mėnulį“, – pasakojo jis.
Nepaisant to, kad Rusijai šio tyrimo atlikti nepavyko, kitos šalys šiuos procesus, anot jo, tęs.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
