702 straipsnių
Mėnulis – palydovas ir vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Tarp mėnulio ir žemės yra 1,3 šviesos minutės. Palydovas yra antras pagal šviesumą kosminis kūnas matomas iš žemės.
Plika akimi šviesiame mėnulio skritulyje matomas tamsios dėmės ir lygios žemės sritys – jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens.
Tiek jūrose, tiek žemynuose yra daug kraterių. Matomoje mėnulio pusėje lygumų yra daugiau negu nematomoje.
2024 YR4 gali trenktis į Mėnulį. Asteroidas 2024 YR4, aptiktas pernai gruodį, kurį laiką, atrodė, kėlė grėsmę Žemei. Vienu metu buvo skaičiuojama net 3 proc. tikimybė, kad 2032-ųjų gruodį jis gali pataikyti į mūsų planetą.
Jameso Webbo kosminis teleskopas pirmą kartą prieš pavojingą priartėjimą 2032 m. užfiksavo netoli Žemės esantį asteroidą 2024 YR4. Teleskopas patvirtino, kad Žemė yra saugi, tačiau padidėjo tikimybė, kad jis gali atsitrenkti į Mėnulį.
Kuo didesnį turime teleskopą, tuo detaliau galime matyti kosminius objektus. Deja, Žemėje teleskopo dydį riboja įvairiausios praktinės kliūtys – nuo medžiagų tvirtumo iki laisvos vietos trūkumo.
Iki šiol buvo skaičiuojama, kad Saulės sistemos gražuoliu pramintas Saturnas turi 146 palydovus. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis oficialiai pripažinta, jog Saturnas turi dar papildomus 128 palydovus, t. y. iš viso aplink žieduotąją planetą skrieja 274 palydovai, praneša NASA.
Privačios kosmoso technologijų kompanijos „Firefly Aerospace“ erdvėlaivis „Blue Ghost“ kovo 2 dieną sėkmingai nusileido Mėnulyje ir į Žemę atsiuntė pirmuosius vaizdus iš Mėnulio paviršiaus.
Mėnulio paviršiuje gausybė kraterių, kurių dugne atsiveria gilesni ir senesni palydovo sluoksniai, o aplinka nusėta iš kraterio išmestomis dulkėmis. Vienas toks milžiniškas krateris yra Šriodingerio slėnis maždaug 300 kilometrų nuo pietų ašigalio, tolimojoje palydovo pusėje.
Praėjusią savaitę į kosmosą sėkmingai pakilo „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, kurioje skrido dvi privačios misijos į Mėnulį.
Nedidelis raudonas namelis, kurį sukūrė Švedijos menininkas, iškeltas į kosmosą. Jeigu viskas klostysis pagal planą, miniatiūra papuoš Mėnulio paviršių. Namelį į kosmosą iškels Japonijos bendrovė „ispace“, naudodama amerikiečių raketą „Falcon 9“.
Dar prieš savaitę „Delfi“ rašė apie tai, kaip garsusis „Kalėdinių eglučių olimpiados“ autorius, turinio kūrėjas Justas Pečeliūnas nejuokais įniršo, kuomet atvykęs į Klaipėdą aplankyti miesto žaliaskarės liko nieko nepešęs. Kaip skelbta tada, vaikinas uostamiesčio eglę rado, tačiau jos šventinės lemp...
Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.
Garsusis „Kalėdinių eglučių olimpiados“ autorius, turinio kūrėjas ir influenceris Justas Pečeliūnas nejuokais įniršo, kuomet atvykęs į Klaipėdą aplankyti miesto žaliaskarės liko nieko nepešęs. Vaikinas uostamiesčio eglę rado, tačiau jos šventinės lemputės buvo išjungtos. Neguodė ir kiti medžio papuo...
Didžiausias Mėnulio krateris – apvalus. Mėnulio pietuose, daugiau tolimojoje pusėje, esantis vadinamasis Pietų ašigalio – Aitkeno baseinas (SPA) yra didžiausias patvirtintas krateris Saulės sistemoje. Jis atsirado, kai į jauną Mėnulį prieš 4,33 milijardo metų trenkėsi milžiniškas asteroidas. Koks bu...
Pasitelkę Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, teigiančią, kad nėra tokio dalyko kaip absoliutus laikas, fizikai nustatė, kad jis Mėnulyje teka greičiau nei Žemėje – visomis 56 mikrosekundėmis. Nors naudos iš šio atradimo turės tik misijose į Mėnulį dalyvausiantys navigatoriai, faktas vis tiek la...
Žemė, kaip žinome, po kieta pluta slepia skystą mantiją ir branduolį (ir dar kietą branduolį pačiame centre). O kaip Mėnulis?
Mėnulis. Kas pirmiausia ateina į galvą perskaičius šitą žodį? Didelė raudona pilnatis, kylanti virš tolumoje dunksančio miško? Mėnesienos nutviekstos gatvės ar laukai? Išblyškęs šviesulys susipynusiose medžio šakose ar virš Nidos kopų?
Trečiadienį paryčiais danguje buvo matyti rugsėjo mėnesio pilnatis, sutapusi su superpilnatimi ir daliniu Mėnulio užtemimu.
Mėnesio pabaigoje Žemė pasigaus antrą palydovą. Tai gali skambėti keistai ir netikėtai, bet iš tiesų tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.
Nuo pat žmonijos atsiradimo istorijos pradžios pirmykščiam žmogui Mėnulis visuomet buvo paslaptingas dangaus kūnas, kuriam dažnai buvo priskiriamos antgamtinės galios ir tikima jo daroma didele įtaka gamtai bei žmonių gyvenimui. Dabartiniu metu, kada žmogaus kojos jau paliko savo atspaudus Žemės pal...
Visą šią savaitę nakties danguje bus galima stebėti įspūdingą pilnatį – taip vadinamą „Mėlynąjį supermėnulį“.
Kai žmonės sugrįš į Mėnulį, jie turėtų ten pasilikti ilgesniems laikotarpiams, nei Apollo astronautai. Ketinama įrengti tyrimų bazes, vykdyti misijas plačiai aplink jas, leistis į kraterių dugną ir taip toliau. Savaime suprantama, misijų sėkmei reikės įveikti gausybę iššūkių, vienas iš kurių – ilga ...
