Balsavimo metu už tai, kad būtų priimtas ribojimų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams įstatymas be prezidento siūlymų, pasisakė 99 parlamentarai, prieš buvo 7, 2 tautos atstovai susilaikė.
Kaip dėl klausimo balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Jarutis: negaliu sulyginti Rusijos ir Baltarusijos
Svarstant klausimą, į Seimo tribūną stojęs valstietis Jonas Jarutis teigė negalintis sulyginti Rusijos ir Baltarusijos nepaisant to, kad abi valstybės kelia grėsmę Lietuvai.
„Aš kaip pilietis ir kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys jau antrą kadenciją tikrai suprantu grėsmes, kurias kelia dvi mūsų kaimynės valstybės nacionaliniam saugumui, bet vis tik, prie visos pagarbos prezidento institucijai, negaliu dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų valstybių“, – teigė jis.
Seimo narys kalbėjo, kad Baltarusijos, kitaip nei Rusijos, visuomenė po paskutinių prezidento rinkimų, kurių visas demokratinis pasaulis nepripažįsta, išsakė savo nuomonę – esą protestai ir represijos tęsėsi keletą mėnesių.
J. Jarutis išreiškė viltį, kad oponuojanti Baltarusijos visuomenė subręs, sukils ir šalį pakreips demokratiniu keliu.
Su tuo, kad dėti lygybės ženklo tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečių nederėtų, sutiko ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat ragino atmesti šalies vadovo veto. Pasak jo, griežtinti ribojimų baltarusiams nėra prasmės.
„Man atrodo, kad visi mes esame vienoj pusėj, puikiai suprantame, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimai yra autokratiniai, kad jie yra pavojingi Lietuvai, kad jie taiko represijas prieš savo žmones, puikiai suprantame, kad turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad padėtume Ukrainai laimėti, ir kartu puikiai suprantame, kad kiek įmanoma labiau turime stengtis, kad apsaugotume Lietuvą nacionalinio saugumo prasme <...>. Man atrodo liko gana logiškas reguliavimas, kurio griežtinti toliau, kaip siūlytų prezidentas, nematau prasmės ir nematau būtinybės“, – kalbėjo valdančiųjų atstovas.
Širinskienė: Seimas pamiršo savo ankstesnius sprendimus
Į diskusiją įsitraukęs Seimo konservatorius Vilius Semeška kalbėjo, kad baltarusiai tiek savo šalyje, tiek Lietuvoje kovoja už savo šalies teisę būti nepriklausoma, už demokratinę valstybę. Pasak jo, reikia nepamiršti, kad nemažai baltarusių, bėgančių nuo autoritarinio režimo, apsistojo Lietuvoje ir kuria čia pridėtinę vertę.
„Žinoma, Baltarusija šiandien de facto dalyvauja kariniuose veiksmuose suteikdama savo teritoriją prieš suverenią valstybę Ukrainą, tačiau Baltarusijos dauguma, priešingai nei Rusijos piliečių dauguma, išėjo į gatves ir siekė savo valstybės pertvarkymo į demokratinę valstybę. Net neabejoju, kad pasitaikius pirmai geresnei progai vėl stos į kovą prieš vietinį režimą. Aš manyčiau, kad būtų sąžininga juos išskirti nuo Rusijos piliečių, kurie palaiko agresiją prieš Ukrainą ir taip paremti juos, sunkioje, ilgoje kovoje už demokratiją, už laisvę, ir nevaržyti jų, nelyginti jų su rusais“, – ragino politikas.
Kitokią nuomonę nei prieš tai kalbėjusieji išsakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė. Jos vertinimu, Baltarusijos ir Rusijos „autoritarinius, kenkėjiškus ir vykdančius agresiją“ režimus, o taip pat šių šalių piliečius, reikėtų traktuoti vienodai, kaip ir siūlo prezidentas.
„Toks vaizdas susidaro, kad Seimas yra pats savo ankstesnių sprendimų įkaitas, pamiršęs tuos anksčiau išsakytus sprendimus. Prisiminkime labai vieningai priiminėjome tas gražias ir prasmingas rezoliucijas, kuriomis buvo smerkiamas karas Ukrainoje, teigėme, jog Baltarusija, kaip ir Rusija, yra šalys agresorės <...>. Pasakykite, kodėl deklaruojant gražius žodžius, kad abu režimai kenkia Lietuvai staiga atsiranda skirtingas tų režimų traktavimas?“ – klausė ji.
Tomilinas: turime duoti signalą Baltarusijos visuomenei
Toliau kalbėjęs Seimo demokratas Tomas Tomilinas teigė, kad Lietuva šimtus metų bandė atskirti Baltarusijos žmones nuo Rusijos tautos ir šis tikslas, anot jo, ir rodo mūsų geopolitinį nuoseklumą.
„Šiandien mes esam laimėję žmonių protus šitoje valstybėje, tai yra Baltarusijoje, ir visuomenė yra aiškiai nusiteikusi prieš savo režimą visiškai nusiteikusi prieš karą, yra palaikanti iš esmės Ukrainą. Tik taip, Baltarusijos žmonės yra įkaitai savo nelegitimaus prezidento, kaip mes kažkada buvome vienos ar kitos imperijos įkaitai. Šiandien mes aiškiai turime duoti signalą Baltarusijos visuomenei, kad mes matome jų ryžtą kovoti už demokratiją, netapatiname jų su rusais“, – komentavo T. Tomilinas.
Baltarusijos žmonėms, nustatydami tokius pačius griežtus ribojimus kaip ir Rusijos, mes, Seimo nario nuomone, prarastume reputaciją, kurią tiek daug metų statėme.
Reaguodama į Seimo narių pasisakymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ragino visų neklaidinti ir teigė, kad jau dabar numatyti ir prezidento siūlomi ribojimai nepalies karui Ukrainoje ir autoritariniam režimui besipriešinančių Baltarusijos žmonių.
Mes, pasak politikės, norėjome, kad Baltarusija judėtų Vakarų, NATO, Europos kryptimi, bet to, teigė D. Šakalienė, nebuvo.
Ji sutiko, kad karą Ukrainoje palaiko daugiau rusų nei baltarusių, bet ir tarp jų esą tokių yra – karą palaiko kas trečias.
„Jeigu mes kalbame apie šio įstatymo esmę, tai pusė ribojamųjų priemonių yra taikoma abiejų valstybių piliečiams <...>, o pusė – tik Rusijos Federacijos. Tai taip nėra, kad dabartinės ribojamosios priemonės yra tik vienos valstybės piliečiams, – tęsė D. Šakalienė. – Ir kaip bebūtų priimtas sprendimas dėl veto, manyčiau, kad mažų mažiausiai pasiūlymas dėl asmenų, dalyvaujančių užsienio sankcijų apėjimo schemose, išsiuntimo iš Lietuvos, leidimo atėmimo – tai yra puikus pasiūlymas, turėtume svarstyti apie jo vėlesnį priėmimą.“
Ribojimus baltarusiams siūlė griežtinti
Prezidentas G. Nausėda, vetuodamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečius traktuoti vienodai ir atitinkamai suvienodinti jiems taikytinus ribojimus.
Jei tiksliau, jis siūlė Seimui apriboti ne tik Rusijos piliečių, bet ir Baltarusijos piliečių teises prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamojo turto ir atvykti į Lietuvą.
„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones.
Šalies vadovo nuomone, savo principinės nuostatos, kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės, Lietuva turi nuosekliai laikytis ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje“, – pranešime žiniasklaidai dėstė prezidentūra.
G. Nausėda taip pat pasiūlė taikyti „naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą“.
„Prezidento veto siūloma ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti teisinį mechanizmą, kuris leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvintų asmenų, kurie pažeidė tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių teisės aktus, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos“, – teigė prezidentūra.
Jei tiksliau, Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, šalies vadovas pasiūlė laikyti keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Yra išimčių
Pagal Seimo statutą, siekiant atmesti šalies vadovo veto reikia, kad už tai pasisakytų ne mažiau kaip 71 tautos atstovas.
Seimas, reaguodamas į agresiją Ukrainoje, balandžio 4-ąją balsų dauguma priėmė įstatymą dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.
Įstatymu iki kitų metų gegužės numatyta apriboti rusų ir baltarusių galimybes gauti Lietuvos vizas, įvežti ir išvežti iš Lietuvos ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams sustabdoma teisė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, kurį laiką nebus priimami jų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Planuota taip pat apriboti ir rusų bei baltarusių galimybes gauti Lietuvos pilietybę, tačiau šio siūlymo priėmimo stadijoje Seime atsisakyta.
Seimo nustatyti ribojimai taikytini ne visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įstatyme numatytos tam tikros išimtys.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams Lietuvoje anksčiau prašė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių, rašo BNS. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Ketvirtadienį, reaguodami į prezidento veto, su šūkiu „Baltarusija nėra Rusija“ prie Seimo rinkosi baltarusės ir baltarusiai. Galerija iš mitingo žemiau: