„Pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos pertvarka – tai didelis žingsnis stiprinant šalies saugumą. Tapsime dar geriau pasirengę šiandieniams saugumo iššūkiams parengdami dar didesnę visuomenės ir jaunimo dalį ginkluotai valstybės gynybai „, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Seimui pritarus Karo prievolės įstatymo pakeitimams.
Svarbiausi Karo prievolės įstatymo pakeitimai:
jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22 metai
studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, PPKT galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą
jaunuoliams, kurie dėl sveikatos būklės reikalavimų negali būti paskirti atlikti 9 mėn. PPKT sudaromos galimybės pareiškus norą atlikti kitą, Lietuvos kariuomenės vado nustatytos trukmės PPKT.
Dar viena naujovė – tarnybos laiko diferencijavimas:
į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai bus kviečiami 9 mėnesių laikotarpiui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti sutrumpinamas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiais;
tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta arba kurių kariuomenė nerengia (pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai), bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą.
Siekiama į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi. Įvykus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Studentai, pareiškę norą, ir toliau galės pasirinkti vieną iš kelių variantų karo tarnybai atlikti:
nuo 160 iki 200 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą
nuo 90 iki 120 dienų tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas
stabdyti studijas ir atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tarnyba pagal JKVM programą arba kitas mokymo programas organizuojama dalimis, kurios trukmė – ne ilgiau kaip 3 metai.
Numatytos ir išimtys:
karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, bus šaukiami iki tol, kol jiems sukas 23 metai
raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol sukanka 39 metai
tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, taip pat karo prievolininkai, įgiję Lietuvoje trūkstamas profesijas, bus šaukiami kol sukaks 31 metai.
Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje ir pateks į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys ir gyvenantys Lietuvoje.
Visgi, privalomosios karinės tarnybos prioritetas ir idealiausias variantas išlieka 18 –19 metų jaunuoliai, kurie baigia mokyklą ir ateina atlikti privalomosios karo tarnybos iš karto po mokyklos baigimo. Šie jaunuoliai, dar besimokydami mokykloje ir kai jiems sukaks 17 m., bus kviečiami pasitikrinti sveikatos.
Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams, Lietuvoje nuosekliai didės aktyviojo rezervo karių skaičius. Tarnyba aktyviajame rezerve pailgės nuo 10 iki 15 metų. Jos metu rezervo kariai periodiškai bus kviečiami į kartotinius rezervo mokymus. Taip pat padidės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, kuris šiuo metu sudaro nuo 3,8 iki 4 tūkst. per metus.
Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas naująja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos patikrinimo įsigalios ir sveikatos tikrinimas bus pradedamas nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Karo prievolininkų šaukimas bus vykdomas senąja tvarka.
Lietuvos moksleivių sąjunga palaiko šaukimo reformą: vertiname pozityviai
Ketvirtadienį Seimui pritarus šaukimo reformai, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) tikina šias pataisas vertinanti pozityviai. Pasak LMS viceprezidento Emilio Mikulskio, karinės prievolės reformoje numatytas pokytis, kad apie šaukimą moksleiviai sužinotų sulaukę 17-os, yra teigiamas.
„Pats šaukimo principas ir tai, kad nuo 17 metų moksleiviai jau žinos apie šaukimą, duoda jiems aiškumo. Bendrai vertiname pozityviai“, – Eltai teigė LMS viceprezidentas Emilis Mikulskis.
Požiūris nėra priešiškas. Į dalį mūsų pasiūlymų dėl šaukimo laiko, tarnybos pradžios ir dėl dalies išimčių – buvo atsižvelgta“, – pridūrė jis.
Visgi, moksleivių atstovas tikina, kad nesklandumų kilo derinant pasiūlymus.
„Reikia pripažinti, derinimo procesas nebuvo sklandus, tą gali pasakyti beveik kiekviena nevyriausybinė organizacija (NVO). Pats derinimo procesas nebuvo sklandus, jis buvo chaotiškas ir turėjai labiau „prisibelsti“, kad tavo siūlymus išgirstų“, – akcentavo E. Mikulskis.
Ketvirtadienį Seimas pritarė šaukimo reformos įstatymų paketui. Pagal numatytas pataisas jaunuoliai karinę prievolę turėtų atlikti iš karto po mokyklos. Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos.
