311 straipsnių
Prieš kelias savaites sukako šimtas dienų nuo Gintauto Palucko Vyriausybės darbo pradžios. Šimtadienio kaip atskaitos taško tradicija atėjo iš JAV politinės sistemos, tačiau lietuviškam (ir net europietiškam) kontekstui pritaikoma sudėtingiau.
Siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, siūloma suteikti daugiau įgaliojimų žvalgybos institucijoms, sudaryti joms galimybes operatyviau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir kylančius iššūkius.
Nors rusai puola visada, tačiau to „nežino“ rusų penktoji kolona ir nuoširdžiai to nesupranta tie, kurie arba neprisimena istorijos, arba nesuvokia, kas yra imperializmas ir kuo skiriasi šovinizmas nuo gynybinio nacionalizmo.
Amerikos prezidento Donaldo Trumpo administracijai ėmus vykdyti izoliacionistinę užsienio politiką ir davus suprasti, kad Europos saugumas nuo šiol yra tik Europos reikalas, didžiųjų Europos valstybių, tokių kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, lyderiai ne juokais susirūpino, kas bus su N...
Apie penktąja koloną Lietuvoje bus ilgai, aptakiai ir neaiškiai kalbama. Nemanau, kad diskusijų kokybė pagerės, nekonkretūs kaltinimai dominuos politikų ir kitų įtakingų žmonių pasisakymuose. Šios kalbos nedidins demokratijos kokybės, nors galime viltis, kad neįsiviešpataus raganų medžioklė, panaši ...
Po Seimo rinkimų valdančiųjų rinkėjai buvo nustebinti lyderių kaita. Lyg to neužteko, koalicija suformuota renkantis abejotinus partnerius, į postų dalybas teko įsitraukti Prezidentui. Nieko nuostabaus, jog prasidėjus darbams nuostabos išliko ne mažiau. Toks kulminacijų sekos siužetas galbūt būtų ti...
Praėjusios savaitės pabaigoje Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina (partija „Naujoji vienybė“) tradiciškai Saeimai pateikė vyriausybės veiklos ataskaitą: kas jau padaryta ir kokie darbai dar laukia. Sparčiai besikeičiant geopolitinėms sąlygoms, derybų dėl paliaubų Ukrainoje fone pagrindine vyri...
Gynyba šios savaitės Strasbūro plenarinių posėdžių savaitėje buvo prioritetinė tema.
Rytoj, kovo 11 d., Lietuvoje švęsime savo nepriklausomybės dieną. Tačiau turiu pasakyti, kad per pastaruosius 35 metus šiandien jaučiame bene didžiausią nerimą. Kur link judės geopolitinė sankloda? Kokią įtaką tai turės mums? Valstybė ir jos žmonės ieško sprendimų – ką dar galime padaryti dėl savo s...
Vos tapęs prezidentu 2017 m., Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad pagrindinė realybė, su kuria Europa turi susitaikyti, yra „laipsniškas ir neišvengiamas Jungtinių Valstijų atsitraukimas“ iš žemyno, o tai savo ruožtu reikalauja, kad Europa išvystytų savo „savarankiškus gynybinius ...
„Nieko naujo“. Tokia mintis sukasi gaudant žiniasklaidoje nuogirdas apie Finansų ministerijos parengtą mokestinę reformą. Siūlomi mokestiniai pakeitimai gali būti vertinami įvairiai, tačiau jokiu būdu nelaikytini vien tik kosmetinėmis pertvarkomis, apie kokias kalbėjo darbą pradėjusi Vyriausybė.
O realybė tokia – Amerika išeina. Net jei jų prezidentas pasikeis ateityje, santykiai su JAV niekada nebegrįš į tą pačią vagą. Tikiu, kad kada nors sugrįš daugiau transatlantinio pasitikėjimo, kuris dabar gerokai susvyravęs, bet šiandien viskas kitaip.
Regionų administracinis teismas atmetė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės skundą dėl Vyriausybės nutarimo – nutarta, kad sprendimas verslininkę pripažinti neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų yra pagrįstas.
Donaldo Trumpo kalbą Kongrese paklausiau visą, su visais televiziniais ir teatriniais epizodais – darbininkais, kariais, našlėmis, o taip pat vaikais, žentais ir anūkais. Kietai sukalta, labai įtaigu, ir nors šou ne mano skonio (demokratinio sparno sudirbinėjimas man pasirodė perdėm kerštingas, bet ...
Vakar buvo pirmasis kalendorinio pavasario pirmadienis. Diena, kuri turėjo būti kupina gerų idėjų, tikėjimo šviesiu rytojumi bei žadėti naują pradžią, kuri galbūt net būtų pirmas žingsnis link laimingos pabaigos. Bet ne.
Krizių akivaizdoje visada galioja taisyklė: stenkis kontroliuoti tai, ką gali pakeisti. Suprantama, kad Lietuva negali paveikti šiuo metu vykstančių tektoninių lūžių ilgametėje pasaulio saugumo architektūroje. Geriausiu atveju, Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, lieka tik aktyvi stebė...
Pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje netrūksta įvykių: nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, netikėto skambučio kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui iki Miuncheno saugumo konferencijos bei taikos derybų Saudo Arabijos sostinėje Rijade.
Regis, turime bendrą pojūtį. Nelabai gerą. Kaip veikiausiai pasakytų Timothy’is Snyderis, neišvengiamybės politikos, t. y. jausenos, kad ateitis yra tik daugiau dabarties, kad progreso dėsniai žinomi, jokių alternatyvų nėra ir todėl daugiau nėra ką dėl to daryti, nebeliko.
Apie 2016 metus Lietuvoje įvyko politinių pažiūrų persiskirstymas. Tiesa, čia kalbame ne apie laikiną triumfą Seimo rinkimuose išgyvenusius „valstiečius“. Jų rinkėjai išėjo taip pat lengvai, kaip ir atėjo.
Prieš dešimt metų mano geras bičiulis Aleksandrs, gyvenantis Rygoje, pabandė nusitempti savo tuometinę širdies draugę Mariją į JAV. Planas paprastas – pakeliauti, pasilinksminti, pasipiršti. Maša, kurios šeima, kaip ir ji pati, buvo ir tikriausiai tebėra prorusiška ir antiamerikietiška, važiuoti į s...
