Už rezoliuciją balsavo 103 Seimo nariai, prieš pasisakė 2, dar 10 balsuojant susilaikė.
Rezoliucijos tekste pabrėžiama būtinybė išlaikyti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties ir prioritetų nuoseklumą, veiklos tęstinumą – tai laikoma valstybės gyvybiniu interesu geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Dokumente apibrėžiama ir Lietuvos pozicija Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu – neišprovokuota ir neteisėta Maskvos karinė agresija kategoriškai smerkiama, kritikuojamas ir beprecedentis Rusijos kišimasis į kitų valstybių demokratinius procesus. Seimas įsipareigojo toliau remti Kyjivą bei akcentuoja, kad „vienintelė galima karo baigtis yra Ukrainos pergalė ir visiškas šalies teritorijos vientisumo atkūrimas, saugumo garantijų suteikimas“.
Taip pat žadama stiprinti sankcijas Rusijai, jos sąjungininkėms. Skiriamas dėmesys ir Baltarusijos klausimui – pažymima, kad Seimas visapusiškai remia demokratinę baltarusių opoziciją, siekia, jog kaimyninėje valstybėje įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai.
Rezoliucijoje Kinija įvardijama „esmine Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgalintoja“, todėl pažymima jos grėsmė Lietuvos saugumui. Tad Seimas pasisako už partnerysčių su Indijos-Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis puoselėjimą, tolesnį ekonominių, prekybinių, kultūrinių ryšių su Taivanu plėtrą.
Taip pat parlamentas nurodo, jog remia strateginių ryšių su Izraeliu puoselėjimą, patvirtina siekį kovoti su dezinformacija, norą stiprinti švietimą apie Holokaustą, komunistinių, nacistinių ir kitų totalitarinių režimų nusikaltimus. Dokumente – ir įsipareigojimas nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis „kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykanta“.
Rezoliucija parlamentas įsipareigojo „nuosekliai ir ambicingai“ didinti gynybos finansavimą, tam skiriant ne mažiau kaip 3,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, akcentuojama ir nuolatinės Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimas, nepertraukiamo amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje siekis, rotacinis oro gynybos modelio įgyvendinimas.
Seimas naująja rezoliucija dar kartą solidarizuojasi su kartvelais, siekiančiais narystės euroatlantinėse struktūrose. Dokumente taip pat įsipareigojama visokeriopai stiprinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis, parlamentinį bendradarbiavimą su Vokietija, pažymima ir ryšių su Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija svarba.
Seimui pateiktą rezoliucijos projektą pasirašė 19 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, tarp kurių ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vicepirmininkai Juozas Olekas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, frakcijų seniūnai Remigijus Žemaitaitis, Linas Kukuraitis.
Apie idėją teikti Seimui tvirtinti pastarąją rezoliuciją Eltai dar praėjusių metų pabaigoje užsiminė URK pirmininkas R. Motuzas. Anot socialdemokrato, patvirtinti tokį dokumentą skatina ir išsiskiriančios pozicijos tam tikrais užsienio politikos klausimais. Todėl, tęsė jis, rezoliucija yra kaip tam tikras saugiklis.