Konstitucijos salėje rengiama apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“, kuriai pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas.
Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Kastytis Antanaitis, Seimo narys, istorikas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica. Antrojoje diskusijos dalyje prisiminimais dalysis to meto įvykių liudininkai.
Vitražo galerijoje Seimo pirmininko pavaduotoja I. Degutienė atvers Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodą „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio istorijos fiksavimas yra reikšmingas Z. Kazėno kūrybos epizodas. 1988-1991 m. jis bendradarbiavo su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio informacine agentūra (SIA). Z. Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Dar 1988 m. Z. Kazėnas vienas iš pirmųjų rengė fotografijų parodas, skirtas Lietuvos Atgimimui nušviesti. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988“.
Nuotraukas iš Z. Kazėno asmeninio archyvo papildo eksponuojami rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės naujausiojo archyvo, Angonitos Rupšytės ir Romo Krukausko asmeninių archyvų.
Seimo kanceliarijos parengta paroda „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio 6 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, vykęs 1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose, įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Jo metu tvyrojęs tautinės vienybės jausmas sutvirtino tautines aspiracijas, o Sąjūdis gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams. Suvažiavimas, kaip idėjų forumas, žymėjo Sąjūdžio politinės programos konkretinimo pradžią. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė taikliai įvertino suvažiavimo reikšmę Lietuvos istorijai - tai dvi dienos, pakeitusios Lietuvą.