Antradienį Seime pataisos dėl akcinių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijų atmestos su galimybe tobulinti. Žurnalistų po balsavimo kalbintas A. Čepononis svarstė, kad ja pasinaudos. Pasak parlamentaro, yra du keliai.
„Kadangi buvo priimtas sprendimas tobulinti, sėsime su Ekonomikos komitetu ir žiūrėsime, ką galime padaryti.
Matau du kelius: vienas kelias, kad reikėtų, ko gero, atskirti savivaldybės įmones ir valstybines įmones, ir eiti atskirai su paketais <...>. Antras kelias – žiūrėti praktinę pusę, padaryti gilią analitinę tyrinėjimo metodiką, pažiūrėti, kiek iš tikrųjų ta problema yra gili, ją parodyti. Jeigu supras, gerai, jeigu nesupras, gyvensime taip, kaip gyvename“, – teigė A. Čepononis.
Pataisas sieks tobulinti
Jeigu pavyks parengti atskiras pataisas dėl savivaldybių ir valstybės bendrovių, tada, politiko įsitikinimu, su jomis bus galima grįžti į Seimo posėdžių salę dar šioje kadencijoje.
„Nesu užsiciklinęs ir angažuotas, kad tą reikia daryti greitai. Tą reikia daryti, jei matysime poreikio esmę. Aš tą poreikio esmę matau ir matau per savivaldą“, – pažymėjo A. Čepononis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tiek Seimo Ekonomikos komitetas, tiek Vyriausybė palankiai įvertino iniciatyvą atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų.
„Atrodo viskas buvo padaryta iki galo <...>, o priiminėjant kažkodėl pasikeitė kai kurių nuomonės“, – kalbėjo politikas.
„Nepasisekė arba įtikinti, ar galbūt argumentai, kuriais teikiau, kad tai būtų panaikinta, jie ne visiems yra gerai žinomi“, – svarstė jis ir tvirtino, kad nėra nusivylęs kai kurių kolegų frakcijoje bei koalicijoje sprendimu nepalaikyti pataisų.
Verta pažymėti, kad palankią Vyriausybės išvadą pataisoms parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jai vadovaujanti Laisvės partijos lyderės Aušrinė Armonaitė jau anksčiau teigė, kad siūlymo naikinti kadencijas nepalaiko.
Čepononis: ministrai galėjo pasiklausti
Analogišką poziciją išsakė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Antradienį per posėdį šios dvi ministrės balsavo prieš siūlymą naikinti kadencijas. Taip pat balsavo ir kiti ministrai: aplinkos – Simonas Gentvilas, teisingumo – Ewelina Dobrowolska.
A. Čepononis tuo nusistebėjo:
„Jeigu Vyriausybė priima sprendimą, kad išvados yra teigiamos, reiškia tai buvo svarstoma, tai buvo analizuojama <...>. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošė šią išvadą ir jos išvada labai graži, teigiama ir motyvuota, kad taip reikia daryti.“
Ministrų balsavimą „prieš“ A. Čepononis įvertino taip:
„Tai tiesiog išsigandėlių tam tikra kompanija. Kada viešoj erdvėj pasirodė tam tikros abejonės, tie patys ministrai – kaip stručiai galva į smėlį ir čia manęs gal ir nebuvo, gal aš nedalyvavau, gal aš dabar jau nebepritariu.
Jeigu Vyriausybė pritarė vieną kartą, tai turi pritarti ir antrą kartą, arba reikia nepritarti iš karto. Jeigu būtų buvę kažkokių klausimų ar neaiškumų, prieš Vyriausybės išvados teikimą galėjo teikti man paklausimus, aš būčiau dar [kažką] pasakęs. Ne vien aš todėl, kad ir komitetas buvo, ir 18 berods pasirašiusių.“
Mano, kad kritika buvo neargumentuota
Siūlymas atsisakyti akcinių, valstybės ir savivaldybių bendrovių kadencijų sulaukė daug kritikos, bet ji, A. Čepononio vertinimu, nebuvo argumentuota.
„Politiškai – taip (buvo argumentuota – Delfi), įstatymine prasme, įstatymine norma, kurią aš teikiau ir norėjau, kad būtų priimta, tai tikrai ne. Tai buvo emocijos, negatyvas dėl to, kad būtų nepriimta. Motyvų nebuvo jokių. Ilgai dirba, giminės... Tarsi dabar giminių nebeliks. Jeigu gerai dirbantis, ar jis giminė, ar ne giminė... Jis vis tiek kažkieno giminė.
Mano įstatymo projekto mintis buvo išlaikyti ypatingai gerai dirbančius, suteikti jiems galimybę dalyvauti. Aš nesiūliau palikti automatiškai trečiai kadencijai – ne, o leisti dalyvauti konkurse“, – paaiškino Seimo konservatorius.
Iniciatyvą neberiboti vadovų kadencijų antradienį per Seimo posėdį palaikė 49 parlamentarai, prieš balsavo 27, o 40 tautos atstovų balsuodami susilaikė.
Pataisų vieningai nepalaikė valdančioji Seimo Laisvės frakcija ir opozicinė Seimo Darbo partijos frakcija. Kitose frakcijose nuomonės išsiskyrė. Tiesa, daugiausia palaikančiųjų pakeitimus buvo Seimo konservatorių gretose.
Kaip balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.
Širinskienė: siūlau vadovų iki gyvos galvos neįvesti
Antradienį per Seimo posėdį vienintelė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasisakė apie iniciatyvą neberiboti vadovų kadencijų. Ją politikė ragino atmesti.
„Tikiuosi, vaivorykštinių bebrų istorija (interesų regimybės skandalas, susijęs su Laisvės partija – Delfi) valdančiąją daugumą įkvėpė protestuoti pačiai prieš savo projektus, nes išties yra labai apmaudu, kada mes staiga grįžtame į 2010–2016 metus, kada įmonės tiesiog buvo užvaldytos politinių partijų draugų, pažįstamų, kursiokų, klasiokų, o vadovavo asmenys, kurie paskirti vadovavo iš esmės iki gyvos galvos. Tikrai siūlau tų iki gyvos galvos vadovų neįvesti ir išties išlaikyti kryptį, kuri buvo priimta dar 2017 metais nustatant, kad valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse vadovautų ir dirbtų tie vadovai, kurie yra paskiriami ribotoms kadencijoms“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Jos įsitikinimu, gabūs ir geri vadybininkai gebės susirasti darbą kitoje bendrovėje ar įmonėje, kai pasibaigs galimas vadovavimo laikotarpis kitoje.
„O įmonės, neturėdamos amžinų vadovų, matyt, irgi turi galimybę šiek tiek lanksčiau dirbti, inovatyviau žiūrėti į sprendimus“, – pridūrė A. Širinskienė.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta atsisakyti vadovų kadencijų ribojimų, praėjusių metų spalį registravo Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos.
Jei tiksliau, pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Tikėjosi pareigas padaryti patrauklesnes
Visgi, valdančiojoje koalicijoje vieningo požiūrio dėl siūlymo neberiboti vadovų kadencijų nebuvo, kai kurie politikai anksčiau tam išreiškė nepritarimą.
Kritiškai iniciatyvą įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Plačiau su jo pozicija galite susipažinti čia.
Šiuo metu akcinių (kurių daugiau kaip pusė akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei), valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti 10 metų, tai yra ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Tačiau už Lietuvos atitiktį organizacijos rekomendacijoms tiek šalies stojimo į EBPO, tiek vėlesnių įvertinimu metu atsakingas EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blume’as Delfi patikino, kad „EBPO niekada nerekomendavo Lietuvos Vyriausybei taikyti ribojimų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijoms“.
STT pastabos
Pataisų oponentų įsitikinimu, siūlomiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.