Visai gali būti, kad būtent Š. Gustainio „niuansėliai“, jam dirbant Seime, gresia virsti akmeniu ant visos Liberalų sąjūdžio partijos kaklo.
Gresia įtarimais ir partijai
„Jei pasitvirtins prokurorų įtarimai dėl dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, liberalo Šarūno Gustainio veiklos šiam būnant Seimo nariu 2015-2016-ais metais ir tuo metu politiko teiktų įstatymų pataisų, tai gali tapti pretekstu pareikšti įtarimus prekyba poveikiu ne tik pačiam politikui, bet ir visai politinei partijai – Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžiui“, - taip DELFI sakė šaltiniai teisėsaugoje.
„Sąžiningai pasakysiu – na, neramu, velnias“, - toje pačioje televizijos laidoje „Savaitė“ prisipažino ir pats E. Gentvilas. Tačiau čia pat pridūrė tikįs, kad partijos nelegalus finansavimas - nepasiekė.
Prokurorai, tiriantys vadinamąją koncerno „MG Baltic“ korupcijos bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį, liberalą Š. Gustainį apklausė specialiojo liudytojo statusu. Tai reiškia, jog liudydamas prokurorams, politikas turėjo atsakinėti apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Prokurorus domina tuometinio Seimo nario Š. Gustainio teiktos pataisos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimams, taip pat – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.
DELFI išsiaiškino, kad vartojimo kreditų verslo įmonei iki 2014 m. birželio vadovavo įtakingo liberalo Arūno Štaro sūnus Augustas Štaras.
Turimais duomenimis, domimasi ir Š. Gustainio įsteigtos viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“ finansiniais srautais, ypač – gauta parama ir jos davėjais.
Šios įstaigos direktorė – Š. Gustainio gyvenimo draugė Justina Kašėtaitė, įtakingo liberalo, buvusio Seimo nario, dabartinio Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos dukterėčia.
Nuo 2010-ųjų, kai šis institutas buvo įkurtas, iš juridinių asmenų gauta parama siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Tarp pagrindinių paramos fondui davėjų, kaip išsiaiškino DELFI, – „MG Baltic“ įmonės.
Tačiau vos teisėsaugos institucijos pradėjo domėtis šia įstaiga, Š. Gustainis savo įsteigtą institutą - uždarė. Registrų centro duomenimis, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigėjo sprendimu išregistruotas 2017-ų metų kovo 23-ą dieną.
Sujudimas – dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų
Viena iš vadinamąją „MG Baltic“ korupcijos bylą tiriančius teisėsaugininkus dominančių sričių – Vartojimo kredito įstatymo pataisos. Jos Seime buvo svarstomos ir priimtos 2015-ais metais, o priimtos smarkiai suvaržė „greitukus“ teikiančių bendrovių verslo apimtis, galimybes, padidino įpareigojimus, įvedė kitų sugriežtinimų.
„Vadinamus greituosius arba vartojimo kreditus reikėjo reglamentuoti, remiantis 2008-ųjų metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Iki 2010-ųjų metų Lietuva privalėjo priimti tai reglamentuojančius teisės aktus, priešingu atveju grėsė sankcijos“, - sakė buvusi Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotoja, dabartinė Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Pasak parlamentarės, įstatymas, reglamentuojantis tokį verslą buvo priimtas 2010-ais metais, o jį rengė tuomet ministru dirbusio dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės mero ir Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašius vadovaujama Teisingumo ministerija.
Iš pradžių vartojimo kreditus teikiančių bendrovių veiklą prižiūrėjo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tačiau nuo 2012-ų metų visa šalies finansų rinkos priežiūra buvo konsoliduota Lietuvos Banko žinioje.
„Būtent tuo laikotarpiu įsismarkavo tie vartojimo kreditai, kai buvo skolinama ir skolinamasi į kairę ir dešinę. Šiaip pats Vartojimo kredito įstatymas taikomas gana plačiai - ir šaldytuvams už lizingus, ir kredito kortelėms, ir bankų vartojimo paskoloms, remontui ar kam. O bėdų realiai kėlė tas vienas segmentas - kur imu šimtą litų už vieną procentą per dieną, nes gi labai pigu“, - kodėl reikėjo taisyti priimtą įstatymą, sakė I. Šimonytė.
Buvusi Lietuvos Banko viena iš vadovių teigė, kad iš pradžių bankas pats savo iniciatyva ėmėsi reguliuoti ir griežtinti tokių bendrovių veiklos metodus, tačiau paaiškėjo, kad vien banko pastangų neužteks.
„2013-ais metais buvo priimti tie Lietuvos Banko valdybos nutarimai. Rudenį, po pusmečio statistikos, parengėme paketą pataisų ir nusiuntėme į Seimą ir Finansų ministeriją su prašymu svarstyti“, - sakė I. Šimonytė.
Tačiau Seimą tuomet valdžiusieji socialdemokratai ir Darbo partija tuos banko siūlymus įsikišo į stalčius.
„Seimas ir Finansų ministerija mūsų siūlymus pasidėjo į stalčių ir nesvarstė beveik metus. Per tą laiką prasiskolinusiųjų ir dėl to namų netekusių, prasigėrusių ar pasikorusiųjų skaičius tiek išaugo, kad jų artimieji ėmė atakuoti tuometinius parlamentarus kažką daryti, kilo triukšmas, ir mes per žiniasklaidą vis pirštu badėme, kad guli pataisų paketas Seime.
Ir tada, 2014-ųjų rugpjūtį berods, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Tai ta grupė nieko nekvietė ir nedarė praktiškai iki 2015-ųjų kovo mėnesio, o paskui „užsisuko“, ir iš to visko ir gimė tas įstatymas, kurį priėmė 2015 m. lapkritį. Jis padarytas iš pradinių Lietuvos Banko siūlymų, su šiokiomis tokiomis modifikacijomis, kurios, sakyčiau, ne pačios svarbiausios. Svarbiausia, kad priėmė privalomą mokumo tikrinimą. Kiti dalykai -palūkanos, baudos, galimybė atsisakyti paskolos, galimybė įsitraukti į sąrašą ir negauti kreditų ir t.t. buvo irgi svarbūs, bet ne tiek“, - sako dabartinė Seimo Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė.
Būtent tuo „užsisukimo“ momentu Seiman įžengė Liberalų sąjūdžio atstovas ir tuomet ką tik į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas verslo konsultantas Š. Gustainis.
Stebino Seimo nario atkaklumas
Į Seimą liberalas Š. Gustainis pateko 2015-ų metų kovo 24-ą dieną. Naujos politikų kartos, puikiai atrodantis, laisvai komunikuojantis ir gerą išsilavinimą turintis politikas kartais privačiuose pokalbiuose būdavo pavadinamas „partijos kasa“. Š. Gustainis tuomet dirigavo šios partijos rinkimų į Seimą štabui.
Prieš kadencijos pabaigą pakliuvęs į Seimą vienmandatėje apygardoje, Š. Gustainis į naujus darbus kibo atsiraitojęs rankoves.
2015-ų metų spalio 13-ą dieną politikas įregistruoja pasiūlymą Nr. XIIP-3370(2), kuriame siūlo vartojimo kreditų davėjams leisti patiems pasirinkti būdą, kuriuo būtų tikrinama ir įvertinama paskolos gavėjo kreditingumas ir mokumas.
Vėliau tą patį siūlymą jis registruoja dar kartą – spalio 29-ąją. Tą pačią dieną Š. Gustainis įregistravo ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios leistų palengvinti smulkiųjų sidro gamintojų veiklą reglamentuojančią tvarką, nurodančią, kad tokios įmonės privalo turėti įrengtas laboratorijas.
Dabartinė Seimo narė, Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, tuomet dirbusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, sako puikiai prisimenanti tuos laikus, kai Seime vyko Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projekto svarstymas.
„Stebino Seimo nario atkaklumas: jau anksčiau, dar iki Š. Gustainio, tos pataisos irgi buvo teikiamos, tačiau net kelis kartus Biudžeto ir finansų komitete, kuris buvo pagrindinis komitetas svarstymuose, atmestos. O Gustainis jas vėl ištraukė ir vėl teikė – teikė tą patį pasiūlymą vėl ir vėl. Š. Gustainio pasiūlymo esmė parengtam Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektui buvo ta, kad Seimas įstatyme atsisakytų privalomojo paskolų gavėjų mokumo tikrinimo oficialiuose registruose ir informacinėse bazėse, nes iki tol galiojusi tvarka kliento patikimumą ir kreditingumą leisdavo įvertinti pačiam kredito davėjui savo nuožiūra ir savo rizika. Ten buvo daug „gerų žmonių“, siūliusių visaip sušvelninti mūsų projektą, bet taip primygtinai kaip panaikinti mokumo vertinimą nebuvo siūloma nieko. Kadangi, realiai atėmus operatyvumą, didelė dalis ir biznio plano prapuolė“, - DELFI sakė I. Šimonytė.
Pasak Seimo narės, dabar įstatyme įtvirtintas privalomas paskolų gavėjų mokumo tikrinimas, toks, koks jis yra, neleidžia paskolinti per minutę.
„O jeigu per minutę nepaskolinsi, tai po dvidešimt penkių - jau gali būti neįdomu; be to, turi turėti įrodymus, kad tikrinai mokumą“, - kodėl „bobutės paskolas“ dalijančioms bendrovėms buvo svarbu išvengti privalomojo klientų mokumo vertinimo, sako I. Šimonytė.
Nors Š. Gustainis neatskleidžia, kieno prašomas teikė vartojimo kredito įstatymo pataisas, miglą šiek tiek išsklaidė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas L. Valickas.
„Mūsų asociacija aktyviai dalyvavo minėtų pataisų svarstyme, nes buvome įsitikinę, jog tuomet galiojęs įstatymas pakankamai atsakingai ir aiškiai apibrėžė atsakingo skolinimo(si) niuansus, ir griežtinti jo nebuvo reikalo. Sugriežtinus, smulkieji verslininkai, o tokiais mes esame, patiria papildomus kaštus, nes duomenys iš duomenų bazių ir jų gavimas kainuoja. Taip, aš asmeniškai išsiuntinėjau visiems, pabrėžiu – visiems Seimo nariams, tame tarpe ir ponui Gustainiui, mūsų siūlymus, mūsų kreipimusis, aš aktyviai dalyvavau Darbo grupės posėdžiuose, taip pat svarstymuose Seime“, - DELFI sakė L. Valickas.
Paklaustas, ar jo asociacijos nariai nerėmė politikų viešųjų įstaigų ar rinkiminių kampanijų, L. Valickas teigia tokių duomenų neturintis: „Tai yra tų bendrovių reikalas, mes, kaip asociacija, pati tikrai nieko nerėmėme“.
Š. Gustainis, kaip nurodoma jo viešų ir privačių interesų deklaracijoje, yra Nacionalinės moterų krepšinio lygos viceprezidentas ir dalininkas.
Pataisos – liberalo sūnaus verslui?
DELFI išsiaiškino, kad panašiu metu, kai Š. Gustainis Seime teikė pataisas vadinamų greitųjų kreditų įmonių veiklai palengvinti, vienos iš didžiausių Lietuvoje vartojimo kreditus teikiančių įmonių – tuometinės „MCB Finance“, valdžiusios prekės ženklą Credit24, vadovu dirbo vieno iš Liberalų sąjūdžio steigėjų, politiko Arūno Štaro sūnus Augustas Štaras.
Pats Š. Gustainis nesigina pažinties su verslininku Augustu Štaru, tačiau neigia, jog pataisomis siekė palengvinti partiečio sūnui verslo sąlygas. Jis tvirtina, jog apie tai, kad bendrapartiečio sūnus užsiima vartojimo paskolų verslu, sužinojęs tik iš DELFI žurnalistės klausimų.
„Taip, identifikuoju tokį, teko partiniuose renginiuose sutikti 2-3 kartus. Paskutinį sykį, manau – 2014-ų metų pavasarį. Galvojau – išvažiavo dirbti į užsienį“, - paklaustas apie pažintį su Augustu Štaru, sakė Š. Gustainis.
Š. Gustainis teigia, kad į jį „niekas asmeniškai nesikreipė dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų“.
Pats verslininkas Augustas Štaras DELFI teigė asmeniškai Š. Gustainio nepažįstantis ir nėra su juo bendravęs.
„Žinau iš bendros informacijos, kaip buvusį bendrapartietį“, - sakė A. Štaras, pridūręs, jog šiuo metu Liberalų sąjūdžiui nepriklauso.
Paklaustas apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas, A. Štaras teigė, kad bendrovėje „MCB Finance“ buvo samdomu darbuotoju, o verslo interesus jo vadovaujamai bendrovei Seime gynė Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija.
Kita, Seime atkakliai gynusi siūlomų įstatymo pataisų tariamą ydingumą, buvo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, vadovaujama Liutauro Valicko. Jis, turimais duomenimis, atstovavo vartojimo kreditų bendrovėms „Bobutės paskola“ ir „4Finance“. Pastarosios veikla dėl gausybės pažeidimų Lietuvos banko buvo sustabdyta.
Paskolų reklamos apimtys - milžiniškos
Kodėl televizijos kanalus, radijo stotį, naujienų portalus valdanti „MG Baltic“ galėjo būti suinteresuota minėtų pataisų priėmimu, ir dėl to, galimai, net finansuoti atskirus politikus, jų viešąsias įstaigas ar net ir pačias partijas?
„Vienintelė versija mano - per reklamos užsakymus, nes vartojimo kreditus teikiančios bendrovės buvo ženklus įnašas žiniasklaidos biudžetuose. Jie (vartojimo kreditų bendrovės – aut. past.) buvo vieni didžiausių reklamos užsakovų, treti - po vaistinių ir telekomunikacijų bendrovių tuo metu. Tai galite įsivaizduoti, kokie tai buvo pinigai“, - sako I. Šimonytė.
„Seime priimtas įstatymas buvo visiškai priešingas tų vyrukų siūlomoms pataisoms. Aš kai paskaičiau prokuroro teikimą dėl Steponavičiaus ((Liberalų frakcijos narys Seime Gintaras Steponavičius, kuriam, kartu su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu ir koncernu „MG Baltc“ kaip juridiniu asmeniu, prokurorai pareiškė įtarimus „MG Baltic“ korupcijos byloje – aut. past.), tai ne atsilošiau. Juk už įstatymą balsavo galiausiai beveik visas Seimas! Tai gal ir mane dabar reikia pasodyt? Bet galutiniame įstatymo variante, kurį priėmė Seimas, jokios naudos nėra, nes veikla buvo smarkiai apribota. Tas, beje, ir iš reklamos mastų matyti - grąžos nebe tos. Šiaip tai - visiškai pasiūlos sukamas biznis, ne paklausos. Tad kuo daugiau reklamos, tuo daugiau biznio, nes jeigu nebūtų reklamos, didžioji dalis niekad nenueitų to kredito. Todėl, aš galvoju, kai Seime Steponavičius sako, kad čia viskas gerai ir kad jis ir kiti liberalai balsavo už tą įstatymą, tai aišku, kad dabar tokią aplinkybę naudoti savo gynybai yra puiku. Tačiau esmė, mano galva, buvo laiko tempimas – kuo ilgiau Seime svarsto, tuo daugiau paskolų išduodama“, - sako I. Šimonytė.
Anot jos, stabdymas projekto buvo fenomenalus: klausimas dingdavo iš darbotvarkės ir visaip kitaip vilkinosi keletą metų – iš pradžių politikų stalčiuose, vėliau – svarstant Seimo salėje.
„Man buvo tas jausmas iš to svarstymo istorijos, kad ten visi kažkaip buvo už virvučių tempiami - jeigu ne dėl esmės, tai dėl procedurų. Bet kadangi buvau "klasinė priešė", tai ir neturiu informacijos, kas ten tas virves taip gerai tampė. Tuomet Lietuvos banką tas verslas puolė kaip reikiant: pagrindinis argumentas - kad tarnaujame bankams, kurie jiems apskritai šitame biznyje ne konkurentai, nes tiems žmonėms tiesiog neskolintų (kaip ir turėtų būti). Nes nėra normalu, nors mane ponas Valickas bandė įtikinti, kad yra, kai mokytoja bliuzelę turi pirkt už kreditą, o ne pataupiusi. Bankai neduos. Tai duos bobutė, ir čia, pasak jų, labai gerai. O kad ji permokės kelis kartus - kam tas rūpi, čia laisva rinka!” – apie tuometines nuotaikas Seime sakė politikė.
Po įstatymo priėmimo - perpus mažiau “greitųjų” paskolų
Tai, kad Seime buvo verta kautis dėl minėto įstatymo pataisų, liudija šią savaitę paskelbta statistika apie vartojimo kreditų rinkos pokyčius.
Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio teigimu, sugriežtinus vartojimo kredito įstatymo nuostatas, 2016-ais metais, lyginant su 2015-aisiais, išduota net 55,6 proc. mažiau vartojimo paskolų.
„2016 m. vartojimo kreditų gyventojams suteikta perpus mažiau nei 2015 m., per metus pradelstų mokėjimų skaičius sumažėjo 26,5 proc. Tokį ryškų rinkos pokytį lėmė sugriežtintas vartojimo kreditų rinkos reglamentavimas, tolesni aktyvūs Lietuvos banko priežiūros veiksmai ir atsakingesnis vartojimo kredito davėjų požiūris. Taikytos priemonės buvo rezultatyvios – tai liudija per praėjusius metus smarkiai mažėjęs vėluojančių grąžinti skolas asmenų skaičius“, – sakė V. Valvonis.
Pasak jo, įvykus esminiam lūžiui, šiemet rinkoje prognozuojami nuosaikesni pokyčiai.
Pasak Lietuvos Banko atstovo, 2016 m. vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) kartu su tarpusavio skolinimo platformomis suteikė 491 tūkst. naujų vartojimo kreditų, arba 55,6 proc. mažiau nei 2015 m., kai suteiktų kreditų skaičius buvo perkopęs 1,1 mln.
Suteiktų kreditų suma atitinkamu laikotarpiu smuko beveik 30 proc. – iki 313 mln. eurų.
Labiausiai – 77,2 proc. – sumažėjo suteiktų mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290 eurų) skaičius, ryškų vartojimo kreditų rinkos susitraukimą lėmė sumažėjęs didesnių nei 290 eurų vartojimo kreditų teikimas (jų suteikta beveik 60 proc. mažiau nei 2015 m.).
2016 m. pagal suteiktų didesnių ir mažesnių nei 290 eurų vartojimo kreditų skaičių bankams teko 19,2 proc., kitiems vartojimo kredito davėjams 79,3 proc., tarpusavio skolinimo platformoms – 1,6 proc. vartojimo kreditų rinkos dalies.
2016 m. mažėjo vėluojančių grąžinti skolas asmenų, 2016 m. pabaigoje pradelstų mokėti sutarčių ilgiau nei du mėnesius iš eilės buvo 43 tūkst., arba 26,5 proc. mažiau, palyginti su 2015 m. pabaiga.
Bendra įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas mokėtinas sumas) suma per metus smuko beveik 12 proc. ir 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 74,2 mln. eurų.
Vartojimo kreditų rinką prižiūrintis Lietuvos bankas, pasak V. Valvonio, itin daug dėmesio skyrė vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimui - kad nebūtų skolinama bedarbiams, moksleiviams ir kitiems vartotojams, kurių galimybės grąžinti kreditą, atsižvelgiant į jų turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas, vertintinos kaip abejotinos.
2016 m. Lietuvos bankas atliko 32 tyrimus, kaip kredito davėjai vertina kreditingumą, skyrė 25 baudas, kurių suma sudaro 153 tūkst. eurų, ir du įspėjimus.
„Pagal naujas įstatymo nuostatas, visi norintys apsidrausti nuo galimai neapdairaus skolinimosi gali pasinaudoti galimybe įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą žmonių, kuriems neleidžiama suteikti vartojimo kreditų. 2016 m. pabaigoje šia paslauga pasinaudojo 296 gyventojai, kurių vyriausiam – 89, o jauniausiam – 18 metų. Šiuo metu sąraše – jau 400 žmonių“, - teigė V. Valvonis.
Išėjęs iš Seimo įsteigė vyninę
20015-ų metų spalio 29-ą dieną tuometinis Seimo narys Š. Gustainis Seime įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Nr. XIIP – 3699. Jos esmė - natūralios fermentacijos sidro gamintojų veiklos sąlygų reglamentavimo palengvinimas.
Parlamentaras siūlė, kad smulkūs sidro gamintojai galėtų ne privalomai turėti įsisteigę nuosavas laboratorijas, bet galėtų, kaip aludariai ir natūralių vynų gamintojai, sudaryti sutartis su jau esančiomis laboratorijomis.
„Šią pataisą teikiau p. Vytauto Adomaičio, vieno iš smulkių fermentuoto sidro gamintojų iniciatyva, kuris kreipėsi į mane bendra tvarka, kaip į Seimo narį. Pataisą padėjo ruošti mano padėjėja, frakcijos teisininkė bei V. Adomaitis. Pataisos iš esmės turėjo padėti smulkiesiems gamintojams paprasčiau sertifikuoti savo produktus, o tai, manau, atvirkštinė nauda didiesiems gamintojams ir prekiautojams“, - raštu DELFI atsiųstame atsakyme teigė Š. Gustainis.
Tai, kad minėta pataisa pablogintų alkoholio pramonės magnatų – „MG Baltic“ veiklą rinkoje, tvirtina ir pats V. Adomaitis.
„Į poną Gustainį kreipiausi todėl, kad jis buvo ką tik pradėjęs darbą Seime – energingas, pozityvus. Maniau, kad tiesiog įsigilins ir supras, kad sidro gamintojai rinkoje esame nuskriausti kitų gamintojų atžvilgiu“, - sakė DELFI V. Adomaitis, bendrovės „Sodo skonis“ direktorius.
Jis teigia niekada nesiūlęs ir nedavęs jokių kyšių politikui.
Pats Š. Gustainis, šiuo metu liberalų rinkėjus atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, neseniai įsteigė vyninę ir dvi viešojo maitinio įmones.
Mažoji bendrija „Mažoji vyninė“ Registrų centre įregistruota 2017-ų metų kovo 1-ą dieną. Jai vadovauja Justina Kašėtaitė, politiko gyvenimo draugė, vadovavusi ir Š. Gustainio įsteigtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Moteris kartu su Š. Gustainiu priklauso tai pačiai Liberalų frakcijai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Vilniaus miesto savivaldybei vadovauja Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.
„Taip, be abejo, jokios čia paslapties nėra, mes su Justina ir keturiais vaikais gyvename kartu. Iki 2016-ų metų vasaros buvome kolegos, bendradarbiai, dabar gyvename kartu“, - paklaustas, kas jį sieja su įtakingo liberalo, buvusio parlamentaro ir dabartinio Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos dukterėčia, sakė Š. Gustainis.
Dviems viešojo maitinimo įstaigoms, kurias įsteigė Š. Gustainis, pakartotinai neišrinktas į Seimą, vadovauja Rytis Kričenas, Š. Gustainio turimos skalbyklos paslaugas teikusios bendrovės „Puikis LT“ direktorius. UAB „Maisto kelias“ įregistruota 2017-ų metų balandžio 12-ą dieną, o UAB „Mano maistas“ – 2017-ų metų balandžio 3-ą dieną.
Iš vakaro prieš prisiekdamas Seime, 2015-ų metų kovo 23-ą dieną, politikas, kaip nurodoma jo interesų deklaracijoje, už 299 tūkst. eurų pardavė savo turėtas įmonės akcijas. Ar tai buvo bendrovė „Puikis LT“ – nenurodoma.
„MG Baltic“ pinigai – ir Š. Gustainio, ir jo įstaigos sąskaitose
Ar esate Jūs asmeniškai, su Jumis ar su Liberalų sąjūdžiu siejamos viešosios įstaigos gavę finansinės paramos iš: vartojimo kreditų, alkoholio gamintojų, statybos bendrovių? – tokį klausimą raštu nusiuntė DELFI Š. Gustainiui.
Atsakydamas politikas meistriškai išsisuko, pasinaudodamas lingvistine gudrybe: „Aš asmeniškai niekada nesu gavęs, o dėl siejamų įstaigų reikėtų klausti tų įstaigų vadovų“.
Kaip matyti iš viešai prieinamos Š. Gustainio pajamų deklaracijos, iš „MG Baltic“ bendrovės „Alfa savaitė“ politikui buvo išmokėti 48 tūkst. eurų.
DELFI žiniomis, vienu iš prokuratūros, tiriančios vadinamąją „MG Baltic“ koncerno korupcijos bylą, obejektų yra ir Š. Gustainio įsteigta viešoji įstaiga „Taikomosios politikos institutas“. Šiais įstaigai paskutinius metus vadovavo Š. Gustainio gyvenimo draugė J. Kašėtaitė.
Prokurorus sudomino šios įstaigos gaunama parama ir jos davėjai.
DELFI žiniomis, tarp tokių – apstu su „MG Baltic“ siejamų įmonių. Tačiau kalbėdamas apie savo 2010-ais metais įsteigtą viešąją įstaigą, politikas Š. Gustainis – santūrus.
„Niekada nedirbau minėtame institute, negavau jokių atlyginimų, kitokių gėrybių ar atlygių iš šios įstaigos. Tai buvo mano nepajudinama nuostata. Esu dalyvavęs projektuose kaip pranešėjas ar moderatorius, bet pagal savanoriško darbo sutartį. Nuo pat steigimo nesikišau į instituto veiklą ir nedalyvavau joje. Esu įsitikinęs, kad jokių pažeidimų įstaiga nepadarė, ką patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos auditas“, - DELFI sakė Š. Gustainis.
Kaip matyti iš Registrų centro pateiktos informacijos, prasidėjus vadinamajam E. Masiulio skandalui, Š. Gustainis suskubo uždarinėti savo viešąją įstaigą „Taikomosios politikos institutas“.
2016-ų metų birželio 22-ą dieną įstaiga pasiskelbė besilikviduojanti, o 2017 –ųjų kovo 23-ą dieną buvo išregistruota iš įmonių registro.
„Paklausiau 2016-ųjų metų vasarą patvirtinto liberalų skaidrumo standarto nuostatų, kurios rinkimuose išrinktiesiems partijos nariams rekomenduoja neturėti sąlyčio su jokiais fondais ar viešosiomis įstaigomis. Likvidavimo procedūra pradėta vasaros pabaigoje, baigėsi 2017 m. pradžioje. Kiek man žinoma, prieš duodant leidimą likviduoti, buvo atliktas išsamus VMI auditas už visą instituto gyvavimo laikotarpį, pastabų neliko, buvo patvirtintos ataskaitos bei duotas leidimas išregistruoti“, - paklaustas, kodėl skubiai reikėjo išregistruoti įstaigą, raštu atsakė Š. Gustainis.
Viešose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ yra gavęs paramą iš juridinių asmenų: 2010 m. – 75 200 Lt, 2011 m. - 114 000 Lt, 2012 m. - 211 000 Lt, 2013 m. - 110 000 Lt, 2014 m. - 158 000 Lt, 2015 m. - 127 000 Eur, 2016 m. – 37 000 Eur.
Paprašytas nurodyti, kokie juridiniai asmenys skyrė minėtą paramą, Š. Gustainis nukreipia pas J. Kašėtaitę: „Su Justina esame sutarę, kad institutas – ne mano reikalas, ir taip pastaruoju metu yra kuo rūpintis, tad visu likvidaciniu periodu laikiausi atokiai“.
Iš pradžių paprašiusi atsakymams duoti šiek tiek laiko, vėliau J. Kašėtaitė rašė: „Bėda ta, kad likviduojant VšĮ, visus dokumentus pagal įstatymą turėjau perduoti į archyvą. Kai kurių dokumentų kopijas išsaugojau, tad prisegu prie šio laiško. Kitų finansinių dokumentų nepasilikau, tačiau manau, kad tai, kas susiję su rėmėjais, esu siuntusi elektroniniu paštu, tad pabandysiu radusi laiko prisėsti prie seno pašto ir ten paieškoti bei persiųsti jums. Beje, noriu pasakyti, kad bylos tyrėjai visą jiems reikalingą medžiagą bei dokumentus iš manęs gavo, tad tas atidavimas į archyvą nėra niekaip susijęs su noru ką nors nuslėpti. „Taikomosios politikos institutas“ visada dirbo skaidriai bei nuoširdžiai, daugiausiai dirbo su jaunimu, su kuriuo niekas nedirba... O dabar už tai turime teisintis, turi teisintis ir rėmėjai. Taip ir numarinama motyvacija remti visuomenines bei pilietines iniciatyvas...“
Tačiau laiške su prisegtomis viešosios įstaigos finansinėmis ataskaitomis, kurios ir šiaip yra viešos, finansinių rėmėjų sąrašo nebuvo. Nesulaukiau jo ir vėliau, nors viltį iki galo išklausyti visas puses – turėjau.
2016-ųjų metų birželį, iš karto po E. Masiulio skandalo, Š. Gustainis DELFI žurnalistei Eglei Samoškaitei teigė: „Per visą gyvavimo istoriją, nuo 2010-ųjų m., iš „MG Baltic“ įmonių institutas gavo 39 000 Eur paramos. Tai sudaro ~ 11% nuo visos gautos paramos (jos institutas gavo viso 350 000 Eur). 2012-ais, 2013-ais, 2014-ais ir 2016-ais metais institutas iš koncerno įmonių paramos negavo. 2010-ais ir 2015-ais metais iš koncerno įmonių gauta po 14 500 Eur paramos, 2011 m. – 10 000 Eur“.
„Nežinau, p. Vilma, ar verta čia dar rašyti – kol nesibaigs bylos procesai, ką bepasakyčiau, visų bus „traktuojama“ kaip „kaltas“, - toks buvo paskutinis įrašas iš Š. Gustainio gautame elektroniniame laiške.
„Dėl rėmėjų, galiu patvirtinti, kad prokurorus dominančiu laikotarpiu paramos iš „MG Baltic“ ar susijusių įmonių institutas nei prašė, nei gavo. Ankstesniais metais iš šio koncerno parama buvo, ir aš, kaip rašiau, pabandysiu rasti bei atsiųsti jums suvestines“, - ketvirtadienį dieną DELFI žurnalistei dar rašė J. Kašėtaitė.
Tačiau vėlų vakarą į laišką, kad vis dar negavau žadėto rėmėjų sąrašo ir jų paaukotų sumų, tesulaukiau parašymo: „Turbūt, ką beatsiųsčiau - nieko gero vis tiek neparašysite...“
Dar po poros valandų sužinojau, kad ketvirtadienį vakare susirinkusi Liberalų sąjūdžio vadovybė nusprendė Šarūną Gustainį pašalinti iš partijos narių sąrašo.