Irano revoliucinė gvardija trečiadienį patvirtino, kad Teherane per naktinį smūgį žuvo palestiniečių grupuotės „Hamas“ vadas Ismailas Haniyeh ir vienas iš jo asmens sargybinių. Pranešime sakoma, kad buvo smogta į I. Haniyeh rezidenciją Teherane.

Kadangi iš pradžių dar nebuvo aiškios įvykio aplinkybės – kaip konkrečiai žuvo teroristų vadeiva, pasipylė spėlionės, gandai ir svarstymai: ar tai buvo legendinės Izraelio žvalgybos „Mossad“ ataka, ar, koordinuojant su Izraelio aviacija, kaip teigia kaip kurie iraniečių šaltiniai, „iš už Irano teritorijos“ paleista raketa įskrido pro langą tiesiai į I. Haniyeah miegamąjį? Tai, kad Irano žvalgybos ministras Ismailis Khatibas dar praėjusią savaitę gyrėsi gebėjimais išardyti „Mossad“ žvalgybos tinklus Irane dabar skamba ironiškai.

Versijų yra gausybė, bet jos savaime reikšmingos tiek pat, kiek ir pačios atakos pasekmės, o taip pat ir priežastys – tai nėra vienintelis, izoliuotas smūgis prieš „Hamas“ vadovybę, nutikęs šiaip sau ir netikėtoje vietoje. Visų pirma tai yra signalas, kad Izraelis yra pajėgus padaryti tai, ką pažadėjo, nepaisydamas nieko.

O jei Izraelio priešų sostinėje – Teherane nukaunamas vienas teroristų vadeiva, tai dabar dėl savo gyvybės gali drebėti ir likusieji, nes niekas negali jaustis saugus.

Ir tai yra ne tik šokas bei gėda pačiam Iranui – teroristines grupuotes, tokias, kaip „Hamas“, „Hezbollah“ ar hučių judėjimą remiančiai valstybei, bet ir aiškus įrodymas, kad kartais vienintelis būdas nubausti savo priešus yra imtis pačių drąsiausių, įžūliausių veiksmų.

Kad ir kokios dabar būtų atakos pasekmės – ar Iranas bei jo išlaikytiniai kaip nors keršys, kuo neabejojama, viena aišku – iš Izraelio yra ko pasimokyti ir tai jau daroma.