„Man labai gaila, kad prezidentas galbūt jau šiek tiek pavargo užsienio politika užsiimti ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių. Jau sakiau ir dar kartą galiu pakartoti, kad Vyriausybės planuose, pirmiausia yra ekonominių projekcijų atnaujinimas“, - teigė I. Šimonytė.
Ji teigė, jog Lietuvos bankas ekonomines projekcijas turėtų atnaujinti kovo mėnesio pabaigoje, panašiu metu – ir Finansų ministerija.
„Yra daug neapibrėžtumo dabartinėje situacijoje ir jis yra labai didelis. Dėl to patikimai prognozuoti tiek ekonomikos plėtrą, tiek atskirų rodiklių pokytį yra sudėtinga. Žinoma, tai nekeičia to fakto, kad infliacijos rodikliai bus aukšti, tačiau reikia labai gerai įsivertinti jos šaltinius. Ir pasirinkti priemones, kurios būtų taikliausios“, - tikino ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, jog supranta, kad „prezidentui jo siūlomos priemonės atrodo kaip absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas“, bet „gali būti ir kitokių požiūrių“.
Stebina abejingumas infliacijai
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos pasirengimą pokyčiams, kurie atsiras ekonomikoje dėl karo, šalies vadovas pažymėjo, kad reformos, kurios buvo užsibrėžtos, turi būti toliau įgyvendinamos, tačiau šalies vadovą stebina abejingumas infliacijos tematikai.
„Tikrai Lietuva neturėtų ieškoti priežasčių, kodėl mums reikėtų atidėti tai, ką ir taip jau ilgus metus atidėliojome. Tai yra švietimo, sveikatos apsaugos sistemos reformos. Tačiau man neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos ES valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme. Absoliuti dauguma pereina jau prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo. Tuo tarpu mes sakome: „kad palaukite, dar truputį anksti, dar palauksime porą trejetą savaičių, ir tada galbūt kažką nuspręsime“, – kritikavo G. Nausėda.
Prezidentas priminė, kad už poros, trejetos savaičių ir šildymo sezonas pasibaigs.
„Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“, – klausė G. Nausėda.
Prezidentūros užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kuri parodė, kad 90 proc. Lietuvos žmonių jaučia infliacijos pasekmes, ir lygiai tiek pat galvoja, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad kompensuotų infliacijos padarinius.
„Man atrodo, kad atsakymas yra akivaizdus, mes turime pagaliau rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galima diskutuoti dėl konkrečių sprendimų (…), bet kuomet atmetami vieni sprendimai, ir nepasiūloma nieko mainais, atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – sakė G. Nausėda.
Teigė esąs atviras siūlymams
Dėl infliacijos pasekmių mažinimo šalies vadovas yra pasiryžęs laukti ir pačių politikų pasiūlymų. „Galimas dalykas, kad bus grįžta prie siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme. Juo labiau, kad vienas iš mūsų siūlymų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo ir praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą šiuo klausimu“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, dabartiniu metu reikėtų suvokti vieną svarbų dalyką, su pačia infliacija mes kovoti negalime.
„Infliaciją lemia tokios priežastys, kurių čia, Lietuvoje, instrumentų reikšmingai paveikti ją neturime. Neturime monetarinės politikos, kurią galėtume panaudoti infliacijos stabdymui. Mokesčių politikoje rezervai taip pat yra riboti. Galime suteikti lengvatinius tarifus, tačiau tai reikštų tam tikrą biudžeto pajamų netekimą, o, svarbiausia, vargu bau, ar tai persiduos galutinėms kainoms (…). Todėl turime galvoti, kaip galime kompensuoti augančią infliaciją. Mūsų pasiūlymas buvo nukreiptas būtent į tai. Jis buvo labai kryptingas, orientuotas ne tik, kaip pavyzdžiui, nulinis PVM tarifas šildymui – ir į turtingas, ir neturtingas šeimas. Jis buvo nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, mūsų pensininkus, vaikus auginančias šeimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė esąs atviras ir kitiems siūlymams.
„Šiandien neturėtų būti jokios priemonės tabu, tame tarpe ir gal tokios priemonės, kurias anksčiau nurašydavome, ir sakydavome, kad jos gal netradicinės, kad neduos to efekto. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ar socialinis klausimas. Šiandien tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, tikrai supras pavojaus valandą, kad ir valstybei reikia padėti“, – sakė G. Nausėda.
Dėl dujų ir elektros kainų, pasak valstybės vadovo, yra skaudus klausimas.
„Mes jau nelabai turime rezervų paveikti pačią elektros ir dujų kainą, nes tie rezervai buvo panaudoti. Kaip jūs žinote, buvo išdėstyta. Bet, kuo toliau kainos auga, tuo mažiau bendrovės, tiekiančios, gali prisiimti šitą naštą ant savo pečių. Štai kodėl tiesioginė įtaka kainoms šiandien yra mažiau paveiki, ir mes turime mažiau galimybių sustabdyti beįsisukančią infliaciją, turime kompensuoti jos padarinius“, – teigė G. Nausėda.