„Tais metais, kai yra labai aštrūs padidėjimai, tai yra 2026–2027 metais, pakeisti kitaip finansuojant, ypatingai infrastruktūros projektus, per PPP finansavimo būdą, privataus ir viešo sektoriaus partnerystę. Kas reiškia, kad ilgainiui nuo to poreikio niekur nepabėgsi, jis tiesiog laike kitaip išsiskirsto, kadangi tada tiesiog vėlesniems laikotarpiams tenka didesnė našta“, – sekmadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Bet toks kelias taip pat gali būti svarstomas tam, kad tiesiog suglaudinti tuos aštrius poreikius“, – pridūrė ji.
Visgi kol kas I. Šimonytė konkrečiau neatskleidžia, kokius pasiūlymus teiks Vyriausybė artėjančiame partijų susitikime.
„Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui. Jeigu nebus konsensuso jokiam sprendimui, tada Vyriausybė tarsis, ką daryti“, – sakė ji.
Vyriausybės vadovė teigia, kad susitikimo metu bus pateikta prognozė, kokios yra galimybės gauti daugiau lėšų krašto apsaugai iš ekonomikos augimo.
„Bus pateikta 2025 metų projekcija pagal makroekonomines prognozes, kokias turime šiuo metu, koks maždaug galėtų būti augimas ir tuo pačiu metu, koks bus įsipareigojimų augimas, kad būtų įgyvendinta tai, kas jau dabar priimta“, – sakė ji.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.