„Tai niekada nebuvo tiesa. NATO priešakinių pajėgų bataliono grupė regione atsirado tik po Ukrainos užpuolimo, iki tol mums buvo nelengva įtikinti kai kuriuos partnerius, kad grėsmė yra reali. Dabar matome ir Madrido viršūnių susitikimo išvadas, įvardijimą juodu ant balto, kad Rusija vis dėlto yra grėsmė. Kartu tai reiškia, kad turime tęsti NATO rytinio flango ir tuo pačiu viso aljanso stiprinimą“, – sakė I. Šimonytė sudalyvavusi Stanfordo universiteto Hooverio instituto tinklalaidėje „Battlegrounds“.
Kaip teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento išplatintame pranešime, pokalbyje dėmesys skirtas Europos saugumui Rusijos karo Ukrainoje kontekste, tarptautine teise grįstos globalios sąrangos išsaugojimui ir demokratijų solidarumui.
Pokalbio metu premjerė taip pat akcentavo, kad reikia dekonstruoti ir daugiau Rusijos atžvilgiu plačiai paplitusių nuostatų.
„Mintis, kad negalima leisti Rusijai pralaimėti, kad Putinas galėtų „išsaugoti veidą“, remiasi klaidinga prielaida, jog jis yra panašus į Vakarų lyderius. Bet jis nėra vienas iš mūsų. Jis nėra atskaitingas rinkėjams, laisvai žiniasklaidai ar politinei opozicijai, jo nevaržo įstatymai ir nepriklausomi teismai – visa tai, ką savo šalyse turime mes. Jeigu norės įtikinti Rusijos žmones tariamomis pergalėmis, propagandos pagalba jis tai ir padarys. Savo ruožtu mes turime padaryti tai, ką galime, kad padėtume Ukrainai šį karą laimėti – tarpinio varianto nėra“, – pokalbyje sakė premjerė I. Šimonytė.
Tinklalaidėje premjerė taip pat kalbėjo, jog Rusijos pradėtas karas Europoje lėmė didelį ir pozityvų pokytį valstybių požiūryje į saugumą, matomą padidėjusiose išlaidose gynyboje.
„Įvyko ženklus pokytis, ir ne be pagrindo. Žvelgdami į Ukrainą suprantame, jog galima prarasti tai, ką Vakarų Europa kūrė pastaruosius beveik 80 metų po Antrojo pasaulinio karo, o šalys kaip Lietuva – 32-ejus metus, kai atkūrė nepriklausomybę. Tai – saugumas, švietimas, ryšiai ir kiti gerovės pasiekimai“, – sakė Vyriausybės vadovė.