Šimtametė panevėžietė papasakojo apie didžiausią lemtingą atsitiktinumą

Triženklį jubiliejų švenčianti panevėžietė Genovaitė Dūdienė juokauja dar neturėjusi tokio „skaitlingo“ gimtadienio, tad nelabai ir žinanti, kaip jį reikėtų tinkamai paminėti.

Bet čia pat surimtėjusi priduria: šis šimtmetis – tarsi liudijimas, kad gyvenime išties esama stebuklų, kurių vienas – ji pati.

Moteris prisipažįsta nebesuskaičiuojanti, kiek kartų mirtis alsavo jai į nugarą. Tačiau Dievulis tikriausiai turėjęs kitą planą.

Tarp skurdo ir patriotizmo

Akivaizdu, kad Genovaitės pasas meluoja: nors vaikščioti padeda lazdelė, šimtametei akinių nereikia. O skaito ji išties daug – pradedant kasdien iš pašto dėžutės išimama spauda ir baigiant knygomis. Galėtų valandų valandas diskutuoti apie nūdienos Lietuvos ir užsienio politines aktualijas.

Nors gyvenimas panevėžietės nelepinęs, ji į viską stengiasi žiūrėti pozityviai, su humoru. Svarsto, galbūt tai ir padėjo sulaukti tokio solidaus amžiaus.

„Yra tokia daina: „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku.“ Tai aš gimiau pačiu baisiausiu laiku. Išgyvenau karą, artimųjų netektis, ištvėriau devynias operacijas, bet sulaukiau šimto metų. Man atrodo, kad esu tikrų tikriausias stebuklas. Ir dabar galiu pasakyti, kad gyvename kaip tikri karaliai“, – šypsosi šimtametė.