Tokios Darbo kodekso pataisos iniciatorė „valstietė“ Aušra Papirtienė sako, kad dabar, nesant reprezentatyvumo kriterijų, mažos profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ar nesiekia konstruktyvaus dialogo.
Todėl ji siūlo nustatyti, kokius kriterijus turėtų atitikti nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos, su kuriomis būtų deramasi dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė sako, kad siūlomi kriterijai yra klasikiniai, kuriais „vadovaujasi visa Europa“.
„Tai minimalūs standartai“, – BNS teigė ji.
Seimui priėmus pataisas, pasak I. Ruginienės, profsąjungų, kurios atitiktų naujus reikalavimus, būtų bent dvi – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir „Solidarumas“.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė BNS nurodė, kad naujas reglamentavimas leistų struktūrizuoti profsąjungas, kad „nebūtų sumaišties“ derantis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
„Dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasakė: atskirai visų profsąjungų reikalavimų nesvarstysime, tarpusavyje susitarkite, suformuokite reikalavimus, pateikite ir tada kalbėsimės. Tą ir padarėme. Bet vieną dieną ateina ir kitos profsąjungos su savo pasiūlymais. Mes prarandame laiką, ministerija tuo džiaugiasi, kad nėra vienybes profsąjungų pusėje. Ir tas trukdo deryboms“, – BNS aiškino K. Krupavičienė.
„Solidarumo“ lyderė sako, kad liepą paaiškėjus, kiek kitais metais bus didinamas pareiginės algos bazinis dydis biudžetininkams, tęsis derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ administratorius Stasio Buškevičius prognozuoja, kad reprezentatyvumo akcentas paskatins visas profsąjungas – ir dideles ir mažas – įvairiomis formomis pasitempti ir vienytis.
„Gal būt bus galima mažosioms profsąjungoms vienytis į stambesnius darinius ir tada jų balsas per didžiąsias bus girdimas“, – BNS tvirtino jis.
A. Papirtienė siūlo, kad nacionalinio lygmens profsąjungomis galėtų būti pripažintos organizacijos, jeigu jos veikia bent penkerius metus ir vienija bent 10 proc. visų Lietuvos profsąjungų narių, turi bent penkis darbuotojus, kurių mėnesio atlyginimų fondas yra daugiau nei penki vidutiniai darbo užmokesčiai (6,8 tūkst. eurų), jei jos atstovauja bent septynių skirtingų šakų darbuotojams, o jos nariai veikia bent dviejuose trečdaliuose Lietuvos.
Parlamentarė sako, kad nauja tvarka paskatintų daugiau kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių, ypač biudžetiniame sektoriuje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, pasak I. Ruginienės, vienija 50 tūkst. darbuotojų iš 25 ūkio šakų, „Solidarumas“, anot K. Krupavičienės, – 20 tūkst. žmonių iš 14 ūkio šakų.
Trečia pagal dydį yra „Sandrauga“, kuriai, S. Buškevičiaus teigimu, priklauso 15 tūkst. darbuotojų iš maždaug 10 ūkio šakų. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, kaip sakė pirmininkas Arvydas Dambrauskas, vienija 9,5 tūkst. narių iš 7 ūkio šakų.