VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino kelis mėnesius ruoštą parlamentinio tyrimo išvadą ir antradienį ją paskelbė.
Už komisijos išvadas balsavo visi jos nariai bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nė vienas parlamentaras neišreiškė.
Su visu išvados tekstu galite susipažinti čia (išvada prisegta prie priedų).
Įvertino Nausėdos ir Jauniškio ryšius
Išvadoje rašoma, kad komisijos surinkta informacija patvirtina galimus piliečio G. Nausėdos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir VSD vadovų galimai padarytas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, jų buvusius ir esamus ryšius su rizikas ir (arba) grėsmes nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, jų įtaką sprendimų priėmėjams.
Pasak komisijos, VSD direktorius D. Jauniškis 2019 metų prezidento rinkimuose rinko žvalgybos informaciją (duomenis, gautus vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą) apie rinkimuose ketinusio kandidatuoti G. Nausėdos aplinką – jo komandos narius, štabo narius, rėmėjus.
Teigiama, kad komisijai nebuvo sudaryta galimybė surinkti ir patikrinti duomenų apie tai, kad D. Jauniškis ir (arba) VSD 2018–2019 metų laikotarpiu būtų rinkę duomenis apie visus asmenims, ketinusius kandidatuoti 2019 metų prezidento rinkimuose, jų komandų, štabo narius, rėmėjus.
Komisija nurodė, kad jos surinkta informacija leidžia teigti, kad D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.
Komisijos duomenimis, VSD direktoriui buvo pateikta informacija apie tai, kad dešimčių minėtos aplinkos narių ryšiai kėlė ir tebekelia kontržvalgybines rizikas (jų esama ir buvusi veikla, palaikomi ryšiai yra susiję su rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams).
Komisija taip pat nurodė, kad jos surinkti duomenys leidžia teigti, jog D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, tuometiniam kandidatui 2019 metų prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusiam G. Nausėdai.
Komisija paskelbė nustačiusi, kad, rinkdamas žvalgybos informaciją apie G. Nausėdos aplinką, D. Jauniškis neužtikrino tokios informacijos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolės, o VSD veiklos metu surinkta žvalgybos informacija apie G. Nausėdos aplinką buvo tvarkoma netinkamai.
Kas perdavė informaciją Jauniškiui
Pasak komisijos, surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti – piliečiui G. Nausėdai.
Komisija padarė išvadą, kad informaciją apie G. Nausėdos aplinką gavo D. Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats G. Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo.
„Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus – liudytojo T. Gailiaus parodymus, komisijos turimą išrašą iš STT stenogramų, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. liepos 13 d., kai tokia informacija buvo pradėta rinkti, niekas, išskyrus pilietį Gitaną Nausėdą, besirengiantį kandidatuoti 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, negalėjo turėti jo būsimų talkininkų, Prezidento rinkimų štabo narių ir rėmėjų sąrašų, konstatuoja, kad VSD direktoriui D. Jauniškiui informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į Prezidentus Gitano Nausėdos, aplinką galėjo pateikti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“, – rašoma išvadoje.
Komisija pažymėjo, kad D. Jauniškis atsisakė komisijai įvardyti, kas konkrečiai informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į prezidentus, G. Nausėdos aplinką jam perdavė.
Komisija išvadose teigė gavusi duomenų apie tai, kad 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo renkama žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas prezidento rinkimų kampanijos metu.
Teigia, kad VSD tyrė Nausėdos rinkimų kampanijos finansus
Komisija taip pat pažymėjo tyrimo metu gavusi duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus G. Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai, anot komisijos, nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai.
„Komisijos vertinimu, VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – dėstoma išvadoje.
Komisija padarė išvadą, kad 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų. Tai esą akcentavo ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir politinės reklamos stebėseną vykdęs asmuo UAB „TNS LT“.
„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – priduriama išvadoje.
Įžvelgia nusikaltimą
Komisija aiškinosi, kokią įtaką G. Nausėdai turėjo su baltarusiškų trąšu verslu susiję asmenys. Šis klausimas kilo, nes prezidentūra anksčiau siūlė išimti iš sankcijų sąrašo baltarusiškas trąšas.
Konstatuota, kad 2019 metais G. Nausėdos rinkimų štabe lankėsi ir su štabo nariais susitikinėjo asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Baltarusijos trąšų verslu.
Dar daugiau: komisija išsiaiškino, kad jau prezidentu tapusio G. Nausėdos kanceliarijos darbuotojai, ėję aukštas pareigas, ne tik susitikinėjo su šiais verslininkas, bet šią informaciją dar ir nuslėpė nuo tyrimą atlikusios Seimo komisijos. Dėl šio fakto komisija žada kreiptis į prokuratūrą, išaiškinti, ar taip nebuvo padarytas nusikaltimas.
„Komisija nustatyta tvarka kreipsis į prokuratūrą dėl liudytojų, nuslėpusių informaciją, veiksmų įvertinimo, ar jų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje, požymių“, – rašoma išvadose.
BK 235 str. 2 d. numatyta atsakomybė tiems, kad Seimo specialiajai tyrimo komisijai davė melagingus parodymus. Už tai gresia arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Komisija konstatavo, kad dėl ryšių su baltarusiškų trąšu verslu besiverčiančiais verslininkais G. Nausėdą tapo pažeidžiamas.
„Komisija gavo duomenų, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo Prezidento patarėjais“, – skelbiama išvadose.
Pernavas piktnaudžiavo pareigomis
Šioje istorijoje minimas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas: komisijos vertinimu, jis trukdė atlikti tyrimą, kai atsisakė pateikti STT kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją.
„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas Komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus imtis priemonių“, – rašoma išvadoje.
STT vadovo veiksmai, pasak komisijos, vertintini kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo.
„Tokiu būdu buvo bandoma paneigti Parlamento įgaliojimus, kurie kyla iš pačios parlamentinės demokratijos esmės, yra parlamentarizmo savastis“, – skelbiama išvadoje.
„Komisija, įvertinusi STT direktorius L. Pernavo veiksmų sistemiškumą trukdant Komisijos darbą, t. y. klaidinant Komisiją, vengiant pateikti reikšmingą Komisijos darbui informaciją, daro išvadą, kad gali kilti grėsmė kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos apie Prezidento Gitano Nausėdos, VSD direktoriaus D. Jauniškio neteisėtus veiksmus saugumui, todėl siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“, – priduriama išvadoje.
Prokurorai tyrė netinkamai
Pasak komisijos, prokuratūra pranešėjo pateiktą informaciją tyrė netinkamai: gavę informaciją apie D. Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio galimus nusikalstamus, prokurorai nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
STT dėl pranešėjo informacijos buvo pradėjusi kriminalinės žvalgybos tyrimą, jo metu surinkta informacija patvirtino, kad D. Jauniškis informaciją apie G. Nausėdos aplinką rinko būtent jo prašymu.
„Komisija nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal Žvalgybos įstatymo turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos“, – rašoma išvadoje.
Surinktą informaciją įvertino kiti prokurorai, kurie neturėjo teisės pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žvalgybos pareigūnų. Dėl to nebuvo priimti būtini sprendimai – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Komisija daro išvadą, kad generalinio prokuroro E. Pašilio (Evaldo Pašilio – Delfi) vengimas priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą apribojo STT galimybes ištirti galimus žvalgybos pareigūnų pažeidimus“, – rašoma išvadoje.
Komisija: VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais
Komisija įvertino ir tai, kaip valstybės institucijos užtikrino pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumą.
Pasak komisijos, tai nebuvo padaryta, o jo asmens duomenys buvo atskleisti žurnalisto Mariaus Laurinavičius 2020-03-01 paskelbtoje publikacijoje portale Delfi, „buvo skelbiama pranešėją ir jo šeimos narius nepagrįstai diskredituojanti informacija“.
Komisija teigė nustačiusi, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais viešosios nuomonės formuotojais:
„Informacija, kuri išskirtinai prieinama tik VSD, pateko viešosios nuomonės formuotojams.“
Komisijos vertinimu, VSD direktorius yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui.
„Komisija konstatuoja, kad VSD vadovas D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, kad pranešėjas T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD, priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu“, – dėstoma išvadoje.
D. Jauniškis, paaiškėjus pranešėjo T. Gailiaus tapatybei, anot komisijos, nepagrįstai apribojo jo galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje, pašalino iš jos, taikė kitas neigiamo poveikio priemones, t. y. uždraudė dalyvauti iki tol nuolat vykusiuose savaitiniuose pasitarimuose, nesuteikė pranešėjui atostogų, inicijavo VSD pertvarkas, dėl kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti pareigas VSD. Tokiu būdu, komisijos vertinimu, VSD direktorius D. Jauniškis pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymą.
Mato grėsmę pranešėjų apsaugos instituto funkcionavimui
„Komisijos nuomone, dėl VSD vadovo atliktų veiksmų, dėl kurių Pranešėjas patyrė neigiamą poveikį ir galiausiai buvo priverstas pasitraukti dėl tarnybos VSD, kyla grėsmė pranešėjų apsaugos instituto tinkamam funkcionavimui žvalgybos institucijų veikloje“, – pabrėžiama išvadoje.
Komisija taip pat konstatavo, kad Generalinė prokuratūra buvo pasyvi, nesiėmė efektyvių veiksmų užtikrinant pranešėjo T. Gailiaus apsaugą, neteikė jam apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių, taip pat nereagavo į jo teisių pažeidimus, kai buvo atskleista pranešėjo tapatybė, be to, pranešėjo galimybės atlikti jam pavestą darbą buvo ribojamos.
Išvadose komisija konstatavo, kad ne tik STT vadovas L. Pernavas, bet ir VSD vadovas D. Jauniškis trukdė komisijai atlikti parlamentinį tyrimą. Komisijos teigimu, D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, dalį informacijos nuslėpė.
Pavyzdžiui, anot komisijos, VSD vadovas nuslėpė, kad asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu, buvo suinteresuoti kai kurių asmenų paskyrimu į išrinktojo prezidento patarėjų pareigas.
Be kita ko komisija konstatavo, kad STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir, tokiu būdu, esą pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi.
Teigia, kad prezidentas pažeidė priesaiką
Išvados pabaigoje komisija padarė išvadą, kad G. Nausėda, neatvykdamas į komisijos posėdį pateikti paaiškinimų, atsakyti į komisijos narių klausimus bei nepateikdamas atsakymų į komisijos prezidentui suformuluotus ir išsiųstus klausimus, kliudė komisijai atlikti Seimo suformuluotus uždavinius, taip pat kliudė Seimui – tautos atstovybei – vykdyti savo konstitucines funkcijas, įgyvendinti Seimo konstitucinius įgaliojimus.
„Be to, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą“, – teigiama išvadoje.
Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prezidentas Respublikos atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Pasak prezidentūros, šalies vadovas atsisakė atsakinėti į komisijos klausimus, nes nenorėjo gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
„Dar prieš išsiųsdamas Seimo komisijos klausimų sąrašą prezidentui, komisijos pirmininkas V. Bakas pranešė, kad jau rašo išvadas, kad komisija padarė visą darbą ir turi atsakymus į pagrindinius klausimus. Prezidentas nusprendė negaišinti parlamentarų papildomu darbu ir nesiųsti atsakymų komisijai“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau tikino, kad prezidentūros teisininkai įsivertino, ar sprendimu neatsakinėti nebuvo pažeista Konstitucija.
„Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – komentavo K. Budrys.
Seimas balsuos dėl išvados
Seimo komisijoje, patvirtinusioje šias išvadas, dirbo parlamentarai: Laurynas Kasčiūnas, Matas Maldeikis, Bronislovas Matelis, Andrius Vyšniauskas, Raimundas Lopata, Vytautas Mitalas, jai pirmininkavo Vytautas Bakas.
Dėl išvados balsuos Seimas, išvada parlamentui teikiama ketvirtadienį.
Seimo suburta laikinoji VSD pranešėjo komisija siekė atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekta išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai.
Kelti klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais.
Be to, komisija norėjo išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – STT bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Tyrimo metu komisija apklausė buvusius ir esamus prokuratūros, STT vadovus, VSD ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovus, pareigūnus ir kitus asmenis.
Seimo VSD komisijai pateikus išvadas parlamente vyks diskusija dėl tolimesnių veiksmų
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusiai komisijai paviešinus savo išvadas, svarstoma, kokių veiksmų reikėtų imtis toliau. Vieno iš komisijos narių Andriaus Vyšniausko teigimu, parlamentarų suformuluotos išvados bei fiksuoti prezidento Gitano Nausėdos pažeidimai yra labai rimti. Tačiau, pažymi jis, vargu, ar tai turės didesnę nei tik moralinę atsakomybę dabartiniam šalies vadovui.
„Pasakysiu savo asmeninę nuomonę – taip, prezidentas padarė pažeidimą, taip, jo atsisakymas į komisijos klausimus nedera su įstatymu, galima kalbėti ir apie tam tikrus priesaikos pažeidimo momentus. Tačiau turėkime galvoje, kad prezidentui iki kadencijos galo liko tik trys mėnesiai ir priesaika nepersikelia naujai kadencijai, jei kažkokiu būdu jis būtų perrinktas. Tad net inicijuotas procesas niekur nenuvestų“, – Eltai sakė konservatorius.
Politiko teigimu, šiuo metu nereikėtų svarstyti ir prezidento G. Nausėdos apkaltos klausimo.
„Ši komisija nebuvo įpareigota atlikti veiksmus susijusius su apkalta. Mes to neformuluojame ir taip interpretuoti negalime. Tačiau jei Seimas patvirtins mūsų išvadą ir Seime atsiras iniciatyva, remiantis išvada surinkus tam tikrą parašų kiekį toliau kažką daryti – tai tada ir reikės komentuoti“, – sakė A. Vyšniauskas pažymėdamas, kad pati savaime suformuluota parlamentarų išvada yra svarbi.
Politikas dar kartą akcentavo, kad iki šalies vadovo rinkimų likus tik keliems mėnesiams, parlamentinėje komisijoje aptartus prezidento G. Nausėdos pažeidimus teks įvertinti rinkėjams.
„Manau, kad tai yra ir moraliniai dalykai, kuriuos rinkėjai ir mes visi turėsime įvertinti. Deja, bet procedūriškai tas kelias yra gana sudėtingas ir dabartiniame etape sunkiai įmanomas. Nebent prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą ir jis nuvestų iki baudžiamosios atsakomybės“, – sakė A. Vyšniauskas.
Kol kas A. Vyšniauskas nedetalizuoja ir to, ar bus imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gerinti komisijos išvadoje figūruojančių institucijų darbą.
„Mes norėtume pristatę išvadą sulaukti reakcijų. Kaip visą tai mato kolegos Seime. Tada bus lengviau nuspręsti. Jei norime kažką daryti – tai yra labai svarbu. Tad klausimas opozicijai – ar jums tinka toks institucijų veikimas, kai jos proteguoja konkrečius politikus? Mes ir savo rekomendacijose formuluojame, kad reikia peržiūrėti mechanizmus, kaip vadovai skiriami, kaip vykdoma parlamentinė kontrolė“, – sakė jis.
Visgi konservatorius svarsto, kad siekiant pagerinti kriminalinės žvalgybos darbą Seimo valdyba galėtų sudaryti tam skirtą darbo grupę.
„Seimo valdyba galėtų sudaryti darbo grupę dėl kriminalinės žvalgybos ir parlamentinės kontrolės instituto tobulinimo“, – teigė A. Vyšniauskas.