„Jeigu Lietuvos kariuomenės vadas ir kariuomenė pasakys, kad pasitraukimas iš šitos konvencijos stiprina mūsų galimybę gintis ir, agresijos atveju, priešintis priešui – mano balsą ir mūsų politinės jėgos palaikymą tas siūlymas turės“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
Tuo metu praėjusią savaitę kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė pritariantis pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.
Idėją remia ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tačiau ji ir prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ragina nedaryti skubotų sprendimų ir pasitarti su partneriais regione.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.
Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.
ELTA primena, kad pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Skvernelis įvertino siūlymą ilginti privalomą karo tarnybą: pritariu, tačiau tam reikalingi didžiuliai resursai
Parlamento vadovas Saulius Skvernelis teigia pritariantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko siūlymui ilginti privalomą karo tarnybą. Visgi, anot jo, šios idėjos realizavimui šiuo metu reikiamų resursų nėra.
„Tai profesionalaus kariškio, karininko nuomonė, kuriai aš pritariu. Kalbant apie šiuolaikinį karą ir karo veiksmus, tai tik tinkamai paruoštas karys, karininkas, kuris išmano ne tik karo meną, bet ir technologijas, ginkluotę, jis gali sėkmingai priešintis ir kovoti. Kuo pasirengimas yra trumpesnis, tuo įgauti profesionalius įgūdžius yra sunkiau“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
Visgi, parlamento vadovas sutinka, kad šiuo metu privalomos karo tarnybos ilginimui reikiamų resursų Lietuva neturi.
„Idėja yra teisinga ir turbūt niekas dėl jos nediskutuoja. Bet realizavimas jos šiuo metu yra tik diskusinis klausimas, nes tam reikalingi didžiuliai resursai, kurie šiuo metu, matyt, pagal prioritetus nukreipiami kitur. Bet ateityje šis klausimas tikrai turės būti sprendžiamas, nes tas trumpas laikotarpis tik bazinius įgūdžius duoda“, – pabrėžė S. Skvernelis.
„Kuo daugiau profesionalumo bus, tuo mūsų kariuomenė bus stipresnė, o profesionalumas įgyjamas per teorinius ir praktinius mokymus – kuo jie ilgesni, tuo jis sėkmingesnis“, – pabrėžė jis.
Skaisgirytė mato prasmę diskutuoti dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos: skubotų žingsnių nereikėtų
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad svarstant dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo nereikėtų imtis skubotų sprendimų. Visgi, patarėja pripažįsta, kad jai kyla klausimų dėl naudos priklausant šiai konvencijai.
„Rusijos nesaisto tos konvencijos normos, o mus saisto. Yra tam tikras netolygumas vykstant karui. Kyla klausimas, kiek mums naudingas susisaistymas šitos konvencijos normomis. (...) Galima diskutuoti dėl tam tikrų žingsnių atsisakant dalyvavimo konvencijoje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Skubotų žingsnių, turbūt, nereikėtų, tačiau įsivertinti visus už ir prieš – galėtume“, – akcentavo ji.
Patarėja teigia pritarianti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės išsakytai pozicijai, kad tokius svarstymus reikia aptarti su partneriais regione. A. Skaisgirytė tikina, kad Lietuvos sprendimas dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos gali priklausyti ir nuo to, kaip šiuo klausimu elgsis Latvija ir Estija.
„Labai pritarčiau, kad reikia ieškoti regioninio sprendimo, jame matyčiau NATO Rytinį flangą ar bent jau tas šalis, kurios tiesiogiai turi sieną su Rusija, mūsų kaimyninės šalys. Pirmiausia būtų galima tartis su jomis“, – tikino ji.
„Kai prezidentas turės karinį patarimą, kol kas jis jo neturi, reikės apklausti, pasitarti su regioniniais partneriais, savo kaimynais. Būtų prasminga, kad šiuos žingsnius žengtume kartu. Jeigu Latvija, Estija (nesitrauks – ELTA), tai naudos iš to pasitraukimo mažai būtų“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.