Šokančios senjorės iš Kretingos sužavėjo ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį: tapo žinomos net Maljorkoje

Nedidelis pajūrio miestelis Kretinga žinomas ne tik Lietuvoje. Kretingą garsina įspūdingas žiemos sodas, grafų Tiškevičių valdymo istorija, nuostabaus grožio dvaras, o nuo praėjusių metų lapkričio dėl čia gyvenančių nepaprastų damų miestelis tapo žinomas net Maljorkoje.

Atėjo ir pasakė, kad nori šokti

Pasitempusios, drąsios ir energingos pramoginių šokių kolektyvo „Danė-Pozityvas“ damos toli gražu ne jaunutės mergaitės – dalis jų įkopė į 7-8 dešimtį, tačiau pačios juokauja, kad jos šokdamos pamiršta visus užgyventus metus, skaudančias kojas ir kitus negalavimus.

Kolektyvo vadovas ir choreografas Tadas Romeika pasakoja, kad jis buvo ne taip seniai sugrįžęs gyventi į Lietuvą, kai pradėjo dirbti Kretingos kultūros centre. Norėdamas pritraukti daugiau žmonių smagiai leisti laiką, išplatino skelbimą, kad renkasi šokių kolektyvai. Netrukus pas jį atėjo senjorės ir pasakė, kad jos nori šokti. Vyras neslepia, kad tuomet nė nesapnavo, kad pramoga išaugs iki tarptautinių konkursų nugalėtojų lygio.

„Aš dirbu su įvairaus amžiaus žmonių grupėmis. Su senjorėmis labai gerai dirbti, be to, jos gali susirinkti dienos metu, per pietus, tad mums lengva suderinti patogų laiką. Pati pradžia buvo dar porą metų iki karantino. Tada buvau tik grįžęs į Lietuvą. Kretingoje surinkti šokantį kolektyvą tikrai buvo labai lengva – jis nori šokti, nori judėti. Kai pirmą kartą įdėjau skelbimą, užsiregistravo viso 79 moterys – čia yra kosmosas. Klaipėdoje tiek nesusirenka“, – dalijasi T. Romeika.

Šokėjos: užkūrė ir esame laimingos

Pačios senjorės juokiasi, kad turi vieną aktyvistę, kuri ir subūrė visas dabar šokančias į vieną būrį. Buvusi ilgametė Trečiojo universiteto vadovė Janina Mikučionienė atvirauja, kad noras šokti pakeitė ne vienos moters gyvenimą.

„Septynerius metus vadovavau Trečiojo amžiaus universitetui, galvoju, reikia mums šokius susiorganizuot. Iš pradžių mūsų buvo 12 moteriškaičių, kreipėmės į kultūros centro direktorių ir mums davė vadovą. Ėjom tik dėl savęs šokti. Sakom, vietoj sporto salės bus – kojas pajudinsim. Tai va šokom, šokom ir prisišokom iki tokio lygio ir viskas todėl, kad toks vadovas yra. Ką mes, būtume lingavę ir tiek, o jis sudrebino, užkūrė ir esam laimingos“, – pasakoja J. Mikučionienė.

Iki pirmo konkursinio pasirodymo moterys treniravosi apie trejus metus, iš kurių kone du – per karantiną. Senjorėms choteografas neleido tinginiauti – siuntė įrašus, užduodavo namų darbų. Na o vėl grįžus gyvenimui į įprastas vėžes, T. Romeika pasiūlė vykti į konkursą.

„Nuvažiavom į Lietuvos čempionatą ir laimėjom pirmą vietą. Tikrai buvo keista, sakėm, kaip čia gali būti, – dalijasi J. Mikučionienė. – Labai geras jausmas laimėti, o dar Tadas mus tiek užkūrė, sako – reikia daugiau. Taip atsidūrėm Maljorkoje, kur išgirdę, kad vėl pirma vieta, o dar ispanai pradėjo sveikint, šaukt – tai mes ir verkėm apsikabinę, ir negalėjom atsistebėt pačios. O po pasaulio čempionato Maljorkoje dar važiavome į Prienus, kur taip pat vyko pasaulio čempionatas – ir vėl pirma vieta. Tai galime važiuoti vėl į pasaulinius čempionatus, bet reikia naujų suknelių, batų, naujos programos, tai atidėjome tolesnes keliones iki rudens“.

Naujai programai reiks ir naujų suknelių

„Danė-Pozityvas“ kolektyvo vadovas pasakoja, kad pasiruošimas konkursams nemažai kainuoja ir laiko, ir pinigų, mat kelionės, kostiumai, šokių batai apmokami savomis lėšomis. Laimei, moterų talentą pastebėję miestelio atstovai skyrė lėšų, iš kurių buvo nupirkti lėktuvo bilietai. Kartais kultūros centras kelionėms po Lietuvą suteikia ir transportą.

Šiuo metu šokėjų kolektyvą sudaro per 30 moterų. T. Romeika pastebi, kad moterys tiesiog pražydo, po laimėjimų labiau pasitiki savimi, nors dirbti, treniruotis tikrai tenka nemažai. Be to, ne vienai šokėjai kelionės buvo nauja patirtis, tad jo pačios patiria nemažai naujų įspūdžių ir atranda naujų dalykų ne tik šokdamos.

J. Mikučionienė antrina, kad jų draugiškas būrys dar po treniruočių ir kavos nueina ar pasivaikščiot, jaučiasi gerokai energingesnės ir pataria – tik neužsidarykite tarp keturių sienų, nes tada jau ir lubos gali prislėgti nuotaiką.

„Judėkite, nesvarbu, kad kažką maudžia. Kitaip namuose užsidarius pasidaro niūru. Man vien mintis, kad reiks į treniruotę, nuotaiką pakelia ir nesvarbu, kad keliai skauda, praeis“, – nusijuokia energingoji šokėja.