Paveikia ir turinčius psichikos ligų
Šiuo metu psichologai siūlo konsultacijas nuotoliniu būdu – pavyzdžiui telefonu, internetu ar žinutėmis.
Paklausus, kaip karantinas paveiks pacientus, gulinčius psichiatrijos ligoninėje, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius sakė, kad yra du šio reiškinio aspektai.
Viena vertus, žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, aplinka, kurioje jie gyvena, nepadeda sveikti. Atvirkščiai, jų aplinka dažnai būna toksiška ir dėl to jie atvažiuoja į ligoninę, aiškino profesorius.
„Kažkuria prasme jie net jaučiasi saugiau, kai kontaktų sumažėja su artimaisiais. Kita vertus, yra žmonių, kuriems tikrai reikia palaikyti tą kontaktą. Turime vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių. Suprantu, kad susitikimas ir artimųjų palaikymas yra labai svarbus, bet šitokios aplinkybės priverčia susimąstyti, ar nekeliame grėsmės kitiems žmonėms“, – sakė Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius.
Nerimą jaučiame visi
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė sakė, kad šiuo metu žmonėms ypač neramu dėl to, kad jie negali kontroliuoti ateities.
„Vakarų pasaulyje tikimės turėti prognozuojamą, kontroliuojamą ateitį, kai kuriose šalyse visi susitikimai suplanuoti net ir metams į priekį. Norisi turėti užtikrintumą. Labai aiškiai susiduriame su duobe, kai suvokiame, kad kontrolė yra tik iliuzija“, – kalbėjo psichoterapeutė.
Todėl, pasak jos, reikia pripažinti, kad nerimą dabar jaučiame visi. Ir tai visiškai natūralu.
„Labai nesmagu, kai iš to šaipomasi. Ir taip žmonės turi problemų, pavyzdžiui, padidėjusį norą kontroliuoti aplinką, tokiu atveju šiuo metu jiems tikrai kyla audra. Šnekėti reikėtų paprastai, kad tai yra normalu ir ką galime po žingsnį padaryti. Nes tyrimai rodo, kad, jei žmones užgožiame skaičiais, kyla didžiulė panika, žmonės krenta atgal į senas savo traumas. Dėl ko kur kas svarbiau pasakyti, ką kiekvienas galime padaryti. Geriau šnekėti apie pozityvius atvejus. Reikia paieškoti savyje herojaus, ką kiekvienas galime padaryti“, – patarimais dalijosi A. Matulaitė.
Viruso akivaizdoje, o ypač, kai tai yra nematomas priešas, mūsų sąmonė ieško atpirkimo ožio. Todėl, kaip sako psichologė, streso metu žmonėms tarsi šiek tiek sustoja veikti galvos smegenų mąstanti zona ir pradeda veikti savotiškas gyvulio mąstymas.
„Todėl, kai neturime ant ko pykti, pykstame ant kažko kito, pavyzdžiui ant to, kuris nusičiaudo. Labai svarbu neužmiršti kvėpuoti, save raminti ir leisti sugrįžti į veikimą savo smegenims. Mąstymą galima kontroliuoti ir tai puiki proga tą padaryti“, – padrąsino psichologė.
Svarbu atsiminti keletą taisyklių
A. Matulaitė įvardijo pagrindinius dalykus, kas šiuo metu psichinę sveikatą tik pablogintų ir ko tikrai nereikėtų daryti.
„Nebandykite sau sakyti – tik nepanikuok, atsipalaiduok. Nesakykite tų žodžių ir artimiesiems. Antra, kaip įmanoma ribokite naujienų stebėjimą. Tikrai pasaulis nesugrius, jei nesužinosite apie dar vieną susirgimą (...). Venkite tai žiūrėti per didelius ekranus, kad tai būtų tik maža dalelytė to, ką jūs stebite. Tokia informacija gali užbombarduoti net ir visiškai sveiką žmogų“, – kalbėjo A. Matulaitė.
Net ir paprastas 10 sekundžių susitelkimas į savo giluminį kvėpavimą gali padėti, sako psichologė. Ji pataria pasistengti kvėpuoti ir nurimti taip, kad pajaustumėte, kaip sulėtėja širdies darbas, kaip šąla galūnės, tai reiškia, kad kūnas nurimsta ir tarsi ruošiasi miegui.
Dar vienas paprastas psichologinis pratimas – pasiimti popieriaus lapą ir jame nusipiešti didelį skritulį, tada pažymėti skaičiais visokius teiginius, kurie kelia jums nerimą.
„Ir tada juos sudėlioti: tai, kas priklauso nuo manęs – į rato vidurį, tai, kas nuo manęs nepriklauso – į rato išorę. Taip pamatysite, ką galite kontroliuoti, o ko ne. Beje, nereikėtų bijoti eiti į lauką ten, kur nėra žmonių, nes gamta pati ramina. Nepaisant visko, pavasaris vis tiek ateis“, – sakė A. Matulaitė.
Prof. Arūnas Germanavičius pridūrė, kad žmogaus grupinis elgesys nulemia labai daug, todėl kiekvienam reikia persvarstyti, ką darome neteisingai.
Prisiminkite, kad tai ne socialinė izoliacija
„Kalbant apie psichikos sutrikimus turinčius žmones, kontaktų sumažinimas ir izoliacija smarkiai veikia tiek depresiją sergančiuosius, tiek turinčius psichozes. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kai žmogus visiškai atsijungia nuo pasaulio, nuo šviesos, garsų, išorinių jutimų, tam žmogui per keletą valandų gali išsivystyti psichozės sutrikimai, tokie kaip haliucinacijos, klaidingos mintys“, – sakė profesorius.
Saviizoliacija gali itin neigiamai paveikti žmones, kurie jau turi psichikos sutrikimus, be to, gali padėti išsivystyti net ir naujiems psichikos sutrikimams.
„Todėl labai svarbu, kad žmonės palaikytų tuos kontaktus, bet juos palaikytų nuotoliniu būdu. Taip pat turi palaikyti fizinį aktyvumą. Reikia išeiti į lauką“, – kalbėjo A. Germanavičius.
Taip pat, pasak profesoriaus, labai svarbu vengti tų dalykų, kurie sukelia nerimą. Tai didelis kavos kiekis, saldūs gėrimai. Reikia visiškai vengti alkoholio, o malonumo ar atsipalaidavimo patartina ieškoti kitu būdu. Pavyzdžiui, klausyti muzikos, žiūrėti filmus.
„Jei nerimas yra toks didelis, kad tampa sunku susikaupti, suplanuoti savo veiksmus, dėl nerimo nebenorime valgyti, tai yra požymiai, kad jis yra nekontroliuojamas. Tokiu atveju reikia kreiptis į psichologus pagalbos“, – sakė A. Germanavičius.
Agnė Matulaitė pridūrė, jog reikia suprasti, kad tai nėra socialinė izoliacija, tai – fizinė izoliacija ir skatino nenustoti bendrauti telefonu.
Pasak pašnekovės, mažai grupei žmonių užsidarius vienoje erdvėje anksčiau ar vėliau visada ateina jausmas, kad viskas pabodo. Tačiau psichologės teigimu, sėkmės atveju po kiek laiko šeima tampa tarsi komanda, kuri ateinančią dieną planuoja kartu.
„Žinoma, saviizoliacija yra didelis iššūkis šeimoms. Dabar visos mūsų problemos tampa tarsi po padidinamuoju stiklu, tą reikėtų prisiminti“, – patarė A. Matulaitė.