Po lietus gelbėja gėles
Pora teigė, kad bijūnai ir kitos gėlės nuo lietaus nukentėjo.
„Labai pridarė, išgriuvo visi bijūnai, kitos gėlės, tiesiog rišau po vieną gėlę. Viskas nukritę, nugriuvę, rišu bijūnus“, – LNK sakė Dalia.
O į sodą po smarkaus lietaus antradienį jie atvyko pasižiūrėti, ką pridarė lietus.
Dalios teigimu, kiti augalai sode nenukentėjo.
„Mes buvome labai nustebę – net asfaltas kai kur prakiuro. Čia mes irgi važiavome į sodą šiandien po dviejų dienų, atvažiavom, galvojom, ką čia rasime – bet tik gėlės išgriuvusios“, – pasakojo Regimantas.
Pensininkų pora LNK sakė, kad kiekvieną dieną atvyksta į sodą ir dirba.
„Kai tik nelyja, kiekvieną dieną važiuojame“, – sakė vyras.
Jis teigė, jog buvimas gamtoje gyvenimą gerina.
„Jeigu mes išsilaikėme iki dabar, dar vaikštome, tai tiktai sodo dėka. Nes darbas, visą laiką ant kojų, visą dieną būdavome, bet šiais metais tik pusė dienos.
Ne dėl to, kad lyja, bet dėl to, kad sveikatos jau nelabai turime“, – LNK pasakojo Regimantas.
Dalia pasakojo, jog tiems, kurių žemė prie smėlio – pasisekė, lietus didesnių nuostolių nepadarė.
Ji teigė, jog šį pavasarį sodo iš viso nereikėjo laistyti – darbavosi lietus.
„Renkam lietaus vandenį, kai reikės, palaistysime. Tikimės, kad ta vasara dar ateis“, – juokavo Regimantas.
Vyras dar išreiškė ir pyktį dėl klystančių sinoptikų prognozių.
„Visiškai negalima pasitikėti. Mes čia sode telefone žiūrim, kad lyja, bet mums nelyja. Mes priversti kiekvieną rytą pasižiūrėti Londono prognozę“, – pasakojo jis.
Gedimino kalno situacija sekama
Lietus pridarė nuostolių ir sostinei – užfiksuota nuošliauža nuo Gedimino kalno.
„Ačiū dievui, kad nuslinko naktį, o ne dieną – kai ėjo turistai. Ji vyko vėliau nei 22 valandą, labiau į paryčius. Pastebėjome paryčiais ją nušliaužusią, gavom duomenis, virš 100 kubų.
Viena iš priežasčių – lietūs intensyvūs, kurie įmerkė gruntą. Ir jis nelaikė savęs. Ši vieta labai stati, viena iš stačiausių. Ji tiesiog nebeišlaikė savęs“, – LNK pasakojo Lietuvos Nacionalinio muziejaus inžinierius–geologas Vytautas Račkauskas.
Jis teigė, jog tokių stačių vietų ant Gedimino kalno yra daugiau, net kitos – sutvirtintos laikinomis priemonėmis.
„Dabar orai bus geresni, viskas stabilizuosis, bet situaciją sekame“, – kalbėjo V. Račkauskas.
LNK pašnekovas Lietuvos Nacionalinio muziejaus inžinierius–geologas V. Račkauskas pasakojo, kad jei ir kitais vasaros mėnesiais pasitaikys net kelias dienas merkiantis lietus, vėl situacija gali pasikartoti.
„Neramu širdyje, bet stebime“, – sakė jis.
Arti stichinio lietaus
Sinoptikė Edita Gečaitė LNK žinioms taip pat įvertino lietingas dienas.
„Kaip ir buvo prognozuota, į Lietuvą atkeliavo pietinis ciklonas, kuris atnešė tikrai labai daug lietaus, ypač pietinėje šalies dalyje. Rytiniuose rajonuose taip pat. kai kur to lietaus, pavyzdžiui, Kalvarijos apylinkėse per 12 valandų prilijo 47 milimetrus. Aiškiau pasakius – 47 litrai į kvadratinį metrą“, – pasakojo ji.
Jeigu būtų buvęs pasiektas 50 milimetrų per 12 valandų – tai jau būtų stichinis lietus.
„Tai toks lietus nebuvo pasiektas, bet buvo labai arti to“, – sakė sinoptikė E. Gečaitė.
Ir kituose regione, pavyzdžiui, Vilniuje per parą apie 50 milimetrų buvo lietaus.
„Tai buvo smarkus, gausus lietus. O pavyzdžiui Utenoje per 2 paras prilijo 74 milimetrus, kas jau yra visa mėnesio norma, per dvi paras“, – sakė sinoptikė.
E. Gečaitė teigė, jog lietus kai kur tęsėsi net dvi paras – kai kur lijo beveik be pertraukų, todėl vanduo į žemę nespėdavo susigerti.
Ji teigė, jog orų prognozės rodo, kad žemei ir gyventojams pavyks atsikvėpti nuo lietaus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: