Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgdama į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, nutarė aiškintis, ar parlamento komisijos, tyrusios VSD pranešėjo informaciją, sudėtis ir veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti.
Delfi žiniomis, Seimo etikos sargai kreipėsi į STT su prašymu pateikti informacijos, kuri galėtų būti aktuali atliekamam tyrimui.
Teigia, kad daugiau jokių duomenų nenaikino
STT atsakyme, kurį pasirašė tarnybos vadovas Linas Pernavas, dar kartą pripažino, kad naikino dalį pagal pranešėjo duomenis pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagos, bet tai esą darė laikydamasi įstatymuose nustatytos tvarkos.
STT taip pat pabrėžė, kad iki šios dienos papildomai jokių informacijos naikinimo veiksmų nesiėmė.
„Informacijos naikinimai vyko STT vadovaujant buvusiam direktoriui, vykdant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o pareigas pradėjus eiti dabartiniam, bet kokie su informacijos naikinimu šioje byloje susiję procesai buvo sustabdyti, kol komisija baigs savo darbą. Apie tai buvo informuota ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo pabaigos ir dalies informacijos naikinimo, apie kurį išsamiai buvo informuota komisija, iki šios dienos nėra atlikti jokie informacijos naikinimo veiksmai.
STT patvirtina, kad jokie veiksmai, susiję su kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje esančia informacija, nebus atlikti, kol dabartiniu metu vykstantys procesai teisiškai nebus visiškai pabaigti“, – dėstoma rašte.
Sako, kad negalėjo pateikti prašomos informacijos
STT jame taip pat nurodė, kad buvo įpareigota pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis: dokumentus, nuotraukas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kita. Tačiau STT tokių duomenų esą negalėjo pateikti pagal galiojančias teisės normas.
STT patikino, kad Seimo komisijos darbo metu laikėsi įstatymų ir Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencijos.
Pasak tarnybos, įpareigojimai kriminalinės žvalgybos institucijoms pateikti kokiam nors subjektui platesnę informaciją nei numatyta įstatymuose ar KT jurisprudencijoje galėtų ir turėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys įstatymams, Konstitucijai ir KT jurisprudencijai ir galėtų būti traktuojami kaip politinis kišimasis į institucijų nepriklausomą veiklą.
Tarnyba komisijos laikyseną dėl prašomų kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų įvertino kaip galimą manipuliavimą ir politinį spaudimą.
STT atkreipė dėmesį į vieną išvados teiginį: „8.2.3.6. Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus – liudytojo T. Gailiaus parodymus, Komisijos turimą išrašą iš STT stenogramų, atsižvelgdama į tai, kad <...>.“
Neigia, kad teikė išrašą iš stenogramų
Tuo pačiu tarnyba pažymėjo, kad išrašų iš stenogramų komisijai neteikė.
„Pažymėtina, kad STT nėra teikusi komisijai kriminalinės žvalgybos informacijos – garso įrašų, jų stenogramų ar išrašų iš stenogramų. Komisijai buvo pateikta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu“, – teigiama atsakyme.
Visas minėtas punktas iš komisijos išvadų skamba taip: „8.2.3.6. Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus – liudytojo T. Gailiaus parodymus, Komisijos turimą išrašą iš STT stenogramų, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. liepos 13 d., kai tokia informacija buvo pradėta rinkti, niekas, išskyrus pilietį Gitaną Nausėdą, besirengiantį kandidatuoti 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, negalėjo turėti jo būsimų talkininkų, Prezidento rinkimų štabo narių ir rėmėjų sąrašų, konstatuoja, kad VSD direktoriui D. Jauniškiui informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į Prezidentus Gitano Nausėdos, aplinką galėjo pateikti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo.“
STT rašte etikos sargams taip pat pateikė savo požiūrį apie Seimo komisijos darbą.
Vertina, kad išvados teiginiai – manipuliatyvūs
Tarnybos vertinimu, komisija „atlikdama savo funkcijas ir vykdydama parlamentinį tyrimą, peržengė turimos kompetencijos ribas bei bandė prisiimti funkcijas, kurios įstatymuose yra griežtai apibrėžtos ir priskirtos kitiems subjektams, t. y. kvestionavo kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, politiškai vertė atsiskaityti už konkretų kriminalinės žvalgybos tyrimą bei atskleisti jo turinį“.
Be to, L. Pernavo vadovaujama tarnyba prieštaravo komisijos nuomonei, kad L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, apsunkino komisijos darbą, piktnaudžiavo savo pareigomis, bandė trukdyti komisijai ir neleisti jai atlikti savo funkcijų. Pasak STT, tokie teiginiai – manipuliatyvūs.
„Komisijai ar Seimui įžvelgus STT direktoriaus ar kitų pareigūnų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o neįžvelgus, oficialiose išvadose neturėtų vyrauti tokios kaltinamo pobūdžio teisinės formuluotės.
Atitinkamų išvadų projekto, kuriame yra ir nepagrįstų kaltinimų STT ir jos vadovui, registravimas taip pat laikytinas politiniu spaudimu institucijai, o kaltinantys, konstatuojamojo pobūdžio teiginiai sukuria ne tik politinio spaudimo situaciją, bet ir nepagrįstai diskredituoja instituciją“, – teigiama rašte Seimo etikos sargams.
Teigia, kad patyrė ir patiria politinį spaudimą
STT tikino, kad patyrė ir tebepatiria politinį spaudimą „komisijos pirmininkui viešai ir sistemingai komentuojant situaciją tiek komisijos tyrimo metu, tiek pristatant komisijos išvadų projektą, tiek po išvadų projekto pristatymo nesant joms patvirtintoms“ Seime.
Išvados ir komisijos pirmininko pasisakymai, anot tarnybos, klaidina visuomenę, sėja nepagrįstas abejones ir nepasitikėjimą ne tik STT, bet ir Valstybės saugumo departamento (VSD), o ir bendrai visa teisėsaugos sistema.
„O tai daro neabejotiną žalą piliečių pasitikėjimui valstybe“, – įvertino STT.
Tarnyba komisijos esą išsakytą mintį peržiūrėti (išvadose vartojamas žodis „užtikrinti“) Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus nurodė matanti kaip akivaizdų kėsinimąsi į institucijų nepriklausomumą ir politinį spaudimą:
„Formuluodama siūlymus dėl kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos kontrolės, [komisija] pasiūlė ne tik stiprinti kriminalinės žvalgybos kontrolę (kuri, kaip išdėstyta aukščiau, šiuo metu yra visiškai pakankama ir suderinama su tarnybos nepriklausomumu), bet ir peržiūrėti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus.
Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT, kuriuo siekiama, kad STT taptų lojali politikams ir vykdytų pastarųjų prašymus nekvestionuodama jų teisėtumo.“
STT tyrimas buvo nutrauktas
Atsakymo Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pabaigoje STT apibendrino:
„Komisijos tyrimo metu STT patyrė galimai neteisėtą politinį spaudimą, pasireiškiantį aktyviais veiksmais siekiant galimai neteisėtai gauti iš STT įstatymų nenumatytą informaciją; komisijos kompetencijos neatitinkančiais, faktiškai ir teisiškai nepagrįstais nusikalstamą veiką, trukdymą, klaidinimą konstatuojančiais teiginiais išvados projekte; išvados pristatyme vartojant STT dalykinę reputaciją, STT direktoriaus reputaciją, garbę ir orumą, taip pat nekaltumo prezumpciją galimai pažeidžiančią retoriką, kuri pakerta visuomenės pasitikėjimą tarnyba.“
Jau skelbta anksčiau, kad STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal pranešėjo informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant Gitano Nausėdos aplinką jam kandidatuojant prezidento rinkimuose. Apie tai yra sakę Seimo komisijai liudiję buvę Generalinės prokuratūros vadovai.
Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo virsti ikiteisminiu tyrimu.
Išreiškė abejonę komisijos nešališkumu
Kaip minėta, Seimo Etikos ir procedūrų komisija tyrimą dėl komisijos sudėties ir veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo pradėjo N. Grunskienės kreipimosi pagrindu.
Pasak prokurorės, būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir KT suformuotos praktikos.
VSD pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Vėliau savo tapatybę atskleidė pats pranešėjas – buvęs VSD pareigūnas Tomas Gailius sutiko ateiti liudyti į viešą Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipimesi Seimo etikos sargams taip pat išreiškė abejonę pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos nešališkumu. Komisijai vadovavo parlamentaras Vytautas Bakas, į kurį 2019 metų balandį ir kreipėsi tuo metu VSD dirbęs T. Gailius bei informavo apie galimą departamento vadovų padarytą pažeidimą duodant nurodymą patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus.
Seimas balsuos
Seimas, anot prokuratūros, buvo informuotas, kad tokios sudėties komisija kelia abejonių dėl atliekamo tyrimo nešališkumo, nes atsakinėdama į Seimo suformuluotus klausimus ji turėtų apklausti buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką.
Išvadas Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, į kurią dauguma opozicinių frakcijų savo atstovų nedelegavo, paskelbė kovo 26-ąją. Jose šešėlis metamas tiek STT, tiek VSD ir jų vadovams, o taip pat G. Nausėdai ir buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.
Prezidentas, institucijos ir jų vadovai atmeta jų atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas.
Komisijos išvadas tvirtins arba atmes Seimas.