Valstybės tarnautoja Agnė, prašiusi neminėti tikrojo vardo ir darbovietės, pasakojo išgyvenanti ne pačius geriausius jausmus.
Prieš kelerius metus ji ir dar keli kolegos gavo po raštą, kuriame nurodyta, kad aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai pareigas gali eiti ne ilgiau kaip iki 2024 metų sausio 1 dienos.
Atleis be išeitinės
Nuostata, pagal kurią nuo 2024-ųjų valstybės tarnyboje neliks neturinčiųjų aukštojo išsilavinimo, įstatyme atsirado 2019 metais, kai valstybės tarnybą reformavo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.
Pagal mokslo ir studijų įstatymą aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis arba koleginis, o aukštesnysis išsilavinimas bei iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas pripažintas nepakankamu valstybės tarnautojo pareigoms.
Po įstatymo įsigaliojimo aukštojo išsilavinimo neturintiems tarnautojams buvo duoti penkeri metai jį įgyti.
Valstybės tarnybos įstatyme parašyta, kad to nepadarę tarnautojai turės būti atleisti iš pareigų nemokant jiems išeitinės išmokos.
Tuo metu, kai buvo priiminėjami šie pakeitimai, valstybės tarnyboje dirbo apie 2200 tarnautojų be aukštojo išsilavinimo.
2019-aisiais tuometis Seimo narys Petras Čimbaras buvo registravęs siūlymą, kad neįgijusiems aukštojo išsilavinimo tarnautojams būtų leidžiama dirbti, jei iki pensijos likę mažiau kaip penkeri metai, tačiau Seimas tam nepritarė.
Iki pensijos liko nedaug
„Mes esame baigę vadinamuosius „technikumus“ (sovietmečiu veikusias specialaus vidurinio profesinio mokymo įstaigas, suteikusias specialųjį vidurinį išsilavinimą – Delfi) ir tai yra nelaikoma aukštuoju išsilavinimu, jie neprilyginami nei kolegijoms, nei universitetams“, – pasakojo Agnė.
Valstybės tarnautoja teigė nežinanti, kas bus po nustatytos datos, nes įstaigos, kurioje ji dirba, vadovybė apie tai kol kas nekalba.
„Šitą klausimą nutyli“, – teigė pašnekovė.
Pasak Agnės, jos įstaigoje dirba dar penki žmonės, kuriems kitų metų pabaigoje gresia netekti darbo.
„Per visą Lietuvą tokių turėtų būti ne penki ir ne 10. Yra kolegų, kuriems liko dveji ar treji metai, man asmeniškai – ketveri metai iki pensijos. Ir jeigu ši nuostata nesikeis, mes greičiausiai turėsime eiti lauk. Laikas baigia kapsėti ir jei niekas nepasikeis, liksime be darbo“, – kalbėjo ji.
Kodėl per penkerius metus tiek Agnė, tiek jos kolegos neįgijo aukštojo išsilavinimo?
Pasak pašnekovės, stoti į universitetą, kai liko tiek nedaug iki pensijos, ji nematė prasmės.
„Įgysime aukštąjį išsilavinimą, bet bus telikę vos keleri metai dirbti, o toliau mūsų niekas nebelaiko. Mes nutarėme, kad mums neapsimoka ir finansiškai – kai kuriems kolegoms būtų tekę mokėti už mokslą. Investuoti į mokslus, kai likę vos keleri metai iki pensijos, nėra logiška“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, reikia turėti omenyje ir tai, kad vyresniems žmonėms mokytis sunkiau – atmintis jau kitokia, nei jauno žmogaus.
Agnė pasakojo, kad toje pačioje darbovietėje dirba 38 metus.
Maždaug prieš 20 metų ji iš dirbančios pagal darbo sutartį buvo pervesta į valstybės tarnautojas. Moteris pasakojo sutikusi su tuo, nes negalėjo numatyti, kaip tai baigsis ateityje.
VRM: išimtys pažeistų lygiateisiškumo principą
Dabartinė Vyriausybė planuoja įgyvendinti naują valstybės tarnybos reformą, dėl kurios sprendimo Seimas dar nepriėmė.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto autoriai siūlo palikti galioti nuostatą, pagal kurią neįgiję aukštojo išsilavinimo tarnautojai būtų atleidžiami.
VRM atsakyme Delfi teigiama, kad valstybės tarnybai, kaip profesinei veiklai, keliamas ir kvalifikuotumo reikalavimas.
„Šis reikalavimas suponuoja aukštesnius kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, taip pat būtinumą šiems asmenims būnant valstybės tarnyboje nuolat kelti profesinę kompetenciją“, – teigia ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius.
Pasak VRM, iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis aukštos valstybės tarnautojo profesinės kvalifikacijos reikalavimas suponuoja tai, kad valstybės tarnautojais tapti siekiantys asmenys turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą,
„Todėl manome, kad reikalavimas valstybės tarnautojui turėti aukštąjį išsilavinimą yra pagrįstas ir objektyviai pateisinamas“, – teigia ministerija.
VRM atkreipė dėmesį, kad reikalavimas įsigaliojo 2019 metais, o numatyta išimtis, pagal kurią skirti penkeri metai įgyti aukštąjį išsilavinimą, apsaugojo teises ir interesus tiek tų asmenų, kuriems 2019 m. sausio 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau kaip penkeri metai, tiek ir kitų valstybės tarnautojų, nes nustatė pakankamą terminą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir leido orientuoti savo elgesį pagal nustatytą naują teisinį reguliavimą.
„Įvertindamas mokymosi visą gyvenimą principą, asmuo pats įvertina aukštojo išsilavinimo neįgijimo pasekmes ir priima geriausiai jo interesus atitinkantį sprendimą“, – teigia ministerijos atstovai.
Pasak jų, pretenduojantiems dirbti valstybės tarnyboje aukštojo išsilavinimo reikalavimas taikomas nuo įstatymo įsigaliojimo 2019 metais neatsižvelgiant į tai, kiek iki senatvės pensijos amžiaus jiems liko.
„Todėl išimtis dėl amžiaus būtų nenuosekli ir galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą“, – mano VRM atstovai.
Jau pasirodžius straipsniui VRK papildė atsakymą, kuriame teigiama, jog po 2024 metų sausio 1 dienos išliks galimybė darbovietėje tęsti darbą, bet pagal darbo sutartį. Tačiau sprendimus dėl to turės priimti pačios įstaigos.
Sysas: reikia žiūrėti į kvalifikaciją
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas Delfi sakė, kad „valstiečiai“ esą yra padarę ne vieną tokią „kliurką“.
„Dabar jie patys gailisi ir mes matome, kad kai panašius siūlymus teikia valdančioji dauguma, tai jie patys labai piktinasi, nors darė labai panašiai patys“, – teigė Seimo narys.
A. Syso nuomone, tai, kad dalis tarnautojų bus išmesti į gatvę, nėra gerai.
Socialdemokratas neatmetė, kad jo frakcija siūlys šią nuostatą keisti.
„Reikia į kvalifikaciją žiūrėti, o ne išsilavinimą“, – įsitikinęs Seimo narys.