12 straipsnių
Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgyjamas po bendrojo vidurinio išsilavinimo baigus ne trumpesnes kaip 3 metų studijas aukštojoje mokykloje.
Nors pagrindinis stojimų etapas į universitetus ir aukštąsias mokyklas Lietuvoje jau praėjo, visgi dar ne visi svajojantys apie aukštąjį mokslą atrado savo studijų kelią. SMK Aukštoji mokykla, įsikūrusi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, stojančiųjų vis dar laukia ir siūlo jiems įvairias galimybes atsiž...
Ar įmanoma įsivaizduoti mokslinę veiklą, paskaitas universitete bomboms sproginėjant? O tam ypatingos vaizduotės ir nereikia. Tai rūsti Ukrainos realybė.
Po kiek daugiau nei metų aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai neteks darbo. Gatvėje atsidurs net ir tie, kuriems iki pensijos teliko metai ar dveji – be išeitinės išmokos. Jau 38 metus vienoje darbovietėje dirbanti valstybės tarnautoja Agnė Delfi pasakojo, kad darbo neteks likus ke...
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų...
Siūloma nustatyti galimybę iki 2019 m. sausio 1 d. į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams, kurie iki 2024 m. sausio 1 d. neįgijo aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas, jeigu jiems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai.
Net 92 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 m. absolventų turi darbą. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, kurių vidurkis siekia 84 proc. Šie duomenys pateikiami naujausioje EBPO ataskaitoje „Education at a Glance“.
Ieškant naujų karjeros galimybių susiduriama su įvairiais darbdavių pageidavimais. Naujausi CVBankas.lt duomenys atskleidžia – didžiausią atlyginimą siūlantys darbdaviai kaip vieną svarbiausių reikalavimų išskiria anglų kalbos mokėjimą. Darbo skelbimuose populiarioji užsienio kalba savo svarba prano...
Europos profesinio mokymo plėtros centras (European Centre for the Development of Vacation Training – CEDEFOP) atliko ir paskelbė išsamią studiją „Europos šalių darbo rinkos pokyčių prognozės iki 2030 metų“. Ši studija rodo, kad Lietuva yra tarp ES šalių, kuriose prognozuojamas didžiausias žmonių su...
Pasirodė antrasis profesoriaus Šarūno Liekio straipsnis, kritikuojantis Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą aukštojo mokslo politiką. Tekste, kuriame persipina gausybė atsitiktinių faktų iš įvairių pasaulio kampų ir viena kitai prieštaraujančių idėjų, užčiuopti pagrindinę mintį sudėtinga. Tačiau...
Keli žodžiai apie mane: esu aukštąjį išsilavinimą turintis, gamtos mokslus baigęs žmogus, dėl darbo specifikos neblogai išmanantis sveiko maitinimo specifiką.
Parodoje „Tarptautinių studijų dienos 2016“ spalio 24 d. Vilniuje dalyvaus 4 Olandijos universitetai.
Nerasime politinės jėgos, kuri neragintų imtis švietimo reformos. Atrodytų, turėtume mėgautis prieš ketvirtį amžiaus pradėtos pertvarkos vaisiais: nebėra vidurinių mokyklų, sunaikintas Pedagogikos ir Mokytojų kvalifikacijos institutai, finansavimas grindžiamas „krepšelio“ principu, išnyko finansavim...
