„Šiandien susirinkome sudaryti karo prievolininkų sąrašus (...) Sudarytą karo prievolininkų sąrašą planuojame paskelbti iki šios savaitės pabaigos, greičiausiai, penktadienio“, – trečiadienį KAM rengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas Arūnas Balčiūnas.
Karo prievolininkų sąrašą sudaro apie 25,1 tūkst. asmenų. Į tarnybą pašaukti planuojama 3865 jaunuolius.
Pasak A. Balčiūno, šiuo metu dar apie 700 jaunuolių yra pareiškę norą savanoriškai atlikti karo tarnybą.
„Deja, personalo ir infrastuktūros situacija iš esmės yra nepasikeitusi. Mums trūksta žmonių, kurie galėtų mokyti mūsų jaunuosius karius. Čia irgi yra vienas iš klausimų, kurį mes spręsime“, – komentuodama šauktinių skaičiaus didinimą kalbėjo ministrė Dovilė Šakalienė.
Savo ruožtu A. Balčiūnas pabrėžė, kad šiais metais yra dvi naujos tarnybos vietos – Ryšių ir informacinių sistemų batalionas Vilniuje ir Karo laivų kvartilė. Per metus Ryšių ir informacinių sistemų batalione tarnybą atliktų 60 jaunuolių, tuo metu Karo laivų kvartilėje – 26.
Moterų šaukimui reikėtų plataus visuomenės sutarimo
Kalbėdamas apie moterų šaukimo galimybes, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pabrėžė, kad tokiam pokyčiui reikėtų plataus visuomenės sutarimo.
„Tam, kad kalbėtume apie privalomą šaukimą reikia plataus visuomenės sutarimo. Dabar matome visuomenės palaikymą akivaizdų dėl vaikinų šaukimo ir palengva ėjimą link didesnių skaičių, tačiau dėl merginų, moterų tie skaičiai nėra tokie geri“, – teigė K. Aleksa.
„Čia visų mūsų darbas, tiek visuomenės, tiek politinės bendruomenės kalbėti, diskutuoti, kadangi tai yra erdvė. Pirmiausia, per savanoriškumą, bet ateity reikia žiūrėti į galimybes“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu savanoriškai tarnybą atlieka apie šimtą moterų.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į šauktinių sąrašą nebus traukiami. Tačiau jie gali patekti į sąrašus vieną kartą po studijų baigimo – iki kol sulauks 26 metų amžiaus.
Numatoma, jog sudarytas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas ir nurodymai į jį įtrauktiems asmenims bus skelbiami per savaitę po sąrašo sudarymo. Karo prievolininkams rekomenduojama reguliariai tikrinti jiems skirtą informaciją, nes šaukimo nurodymai paštu nėra siunčiami, o už jų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Tuo metu į sąrašą neįtraukti vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis atlikti karo tarnybą savanoriškai. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione.
ELTA primena, kad pernai Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Vienas esminių pokyčių – tarnybos laiko sutrumpinimas: nors prievolininkai šaukiami tarnauti 9 mėnesius, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti trumpinamas iki pusmečio.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas praėjusią savaitę LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo. Tiesa, pastaroji idėja valdančiųjų gretose sutinkama nevienareikšmiškai.
Šakalienė: privalomos karo tarnybos ilginimas atitolintų personalo parengimą divizijai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Giedrimo Jeglinsko siūlant ilginti privalomą karo tarnybą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad tokie pokyčiai keleriais metais atitolintų personalo parengimą divizijai.
„Jeigu kažkas nori ilginti tarnybą, turi taip pat sau pripažinti, kad tai dar keleriais metais atitolintų mūsų nacionalinei divizijai reikalingo personalo parengimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.
„Jau nekalbant apie tai, kad dvejų tarnybos metų laikotarpis, ko gero, nemažai daliai jaunuolių tėvų primena sovietmetį, kai dveji metai tarnybos, turbūt, ne visai geras konotacijas kėlė“, – pridūrė ji.
Ministrė leido suprasti, kad ji pritartų siūlymui, kad tarnyba truktų ne devynis, o šešis mėnesius.
„Pagrindinė (tarnybos trumpinimo – ELTA) priežastis yra ta, kad mes galėtume parengti daugiau karių per trumpesnį laiką, naudojantis ribota infrastruktūra ir ribotais personalo pajėgumais“, – kalbėjo D. Šakalienė.
