Už vaikų žaidimus skyrė baudą
Policijos pareigūnų, pasakoja Asta, sulaukė šiek tiek po 19 valandos. Policiją moteriai iškvietė kaimynė, esą neapsikentusi vaikų keliamu triukšmu. Už vaikų sukeltą triukšmą Astai buvo skirta 10 eurų bauda.
Policijos pareigūnai triukšmo lygio nematavo, kadangi nuo 19 valandos prasideda ramybės valandos. Tačiau, tikina Asta, tai nėra pirmas kartas, kai kaimynė piktinasi jos sūnumi.
„Kaimynė vaiko keliamu triukšmu skundžiasi ir ryte, ir per pietus, ir vakare. Galų gale ji iškvietė policiją. Dar prieš tai spėjo mane ir išvadinti necenzūriniais žodžiais. Aš tuo metu laukiausi“, – pasakoja neseniai pagimdžiusi Asta.
Anot moters, jos septynmetis sūnus netriukšmauja, elgiasi kaip ir bet kuris kitas tokio amžiaus berniukas. „Vaikai yra vaikai, kiekvienas juk patrepsi. Ką jie bedarys, vis tiek kaimynei užkliūna“, – sako Asta. Esą konfliktai kyla tik dėl vaikų, jei šeima į svečius pasikviečia suaugusiųjų, kaimynė dėl triukšmo nepyksta.
Bijo žaisti
Tačiau dabar Astos sūnus bijo į svečius kviestis savo draugus, o ir draugai bijo pas jį eiti. „Tik atėjus draugams mano sūnus sako, kad atsargiai, ateis kaimynė. Jis žino, kad ji ateis arba bus iškviesta policija. Tai yra vaikų gąsdinimas. Vienas berniukas sakė, kad pas mano sūnų daugiau nebeis, nes bijo kaimynės. Vaikas yra taip išgąsdintas“, – tikina Asta. Ji teigia, kad planuoja kreiptis į vaikų teises – esą kaimynės elgesys jas pažeidžia.
Gražiuoju, tikina Asta, su kaimyne susitarti nepavyksta – vaiko kambario grindis šeima specialiai išklojo kilimine danga, bet kaimynei vis tiek berniukas vaikšto per garsiai. Asta teigia, kad prieš tai tame bute gyvenusi šeima taip pat konfliktavo su minėta kaimyne – jų šuo per garsiai vaikščiojo.
Policijos pareigūnai baudą išrašė ne tik Astai, bet ir jos kaimynei, nes ši pasikarščiavo ir naudojo necenzūrinius žodžius.
„Jaučiuosi baisiai. Man neseniai gimė dukra. Bijau, juk kūdikiai verkia. O kas bus, kai ji paaugs, pradės vaikščioti?“, – svarsto panevėžietė.
Žala vaiko psichologinei būsenai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Pagalbos vaikams skyriaus specialistė, psichologė Jurgita Jankūnaitė teigia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla dėl to, kad tarp kaimynų yra konfliktiški santykiai. „Nežinome, kaip yra konkrečiai šiuo atveju. Bet jei nusiskundimai kartojasi, tai labai svarbu, kad vaiko tėvai susitartų su kaimynais“, – sako specialistė.
Anot jos, vaiko tėvai turėtų apsvarstyti, kaip galima spręsti iškilusią problemą: pavyzdžiui, jei šeima gyvena virš besiskundžiančių kaimynų, vaikas galėtų žaisti kitame kambaryje, kuris nėra po kaimynų miegamuoju. „Tokios problemos dažniausiai yra išsprendžiamos. Tikėtina, kad 7 metų amžiaus vaikas negali sukelti tokio didelio triukšmo, kuris trikdytų kitų ramybę“, – teigia ji.
Pasiteiravus, kokią įtaką toks nuolatinis skundimasis dėl vaiko keliamo triukšmo gali turėti vaiko psichologinei ir emocinei būsenai, J. Jankūnaitė teigia, kad vaikus po tokių įvykių gali imti kamuoti nerimas, baimė. „Dėl to jie gali bijoti žaisti, pasikviesti draugų. Vaikai yra maži, bet jie atsimena gąsdinančius dalykus, tai yra normalu. Tėvams tenka didelė atsakomybė – jie yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir priežiūrą.
Kaip teigia J. Jankūnaitė, teisės aktuose nėra numatyta, kokį triukšmą gali kelti vaikų žaidimai. „Tai supratimo klausimas. Bet ne visų atvejų išvengsime, būna konfliktiškų suaugusių, kurie kreipsis į policiją ir jiems to daryti neuždrausi. Todėl svarbu vaiko tėvams nebūti priešiškai nusiteikusiems. Reikia bandyti kalbėtis, tartis“, – sako ji.
Vaikų teisių darbuotojai, pasakoja specialistė, kartais sulaukia elektroninių laišku dėl vaikų keliamo triukšmo, tačiau, anot jos, svarbu atskirti ar triukšmas kyla dėl žaidimų, ar dėl vaiko teisių pažeidimo.
Taip pat, teigia J. Jankūnaitė, karts nuo karto konfliktuojantys asmenys kerštaudami pateikia melagingus pranešimus ir iškviečia vaiko teises.