„Mielos moterys, gerų darbų niekada nebūna per daug, tad visą kitą savaitę nuo pirmadienio iki šeštadienio skirsime savo dėmesį moterims, kurios yra nukentėjusios nuo smurtaujančių vyrų. Su malonumu padovanosime klasikinį blakstienų priauginimą, atpalaiduojantį nugaros masažą, radioliftingo procedūrą veidui, makiažą ir nagų lakavimą geliu. Norime apgaubti dėmesiu ir leisti pajausti kuo daugiau gerumo. Salonas bus atidarytas tuo metu tik šioms moterims. Priimsime dvi moteris per dieną nuo 17.00 val.“, – tokia žinutė prieš kelias dienas pasirodė minėto grožio salono feisbuko paskyroje.
Atgaivindamos grožį nori suteikti pasitikėjimo savimi
Susisiekus su pačia E. Ghaoui ji paaiškino, kad tokios iniciatyvos idėja kilo dėl noro padėti moterims, kurių gyvenime trūksta gerumo.
„Jei moterys šeimoje negali to gauti, su kolegėmis pagalvojome, kad gėrio galime duoti mes, skirdamos joms 2 ar 3 valandas per dieną. Pastebime, kad kai moteris jaučiasi graži, ji yra pozityviau nusiteikusi, jaučiasi stipresnė“, – sakė E. Ghaoui.
Ji prasitarė, kad grožio studijoje jau apsilankė kelios vyrų smurtą patyrusios moterys. Daugiau atvirauti apie jų gyvenimą E. Ghaoui nebuvo linkusi, tačiau tikino, kad teigiamą efektą jos tikrai pajuto.
„Parinkome tokias procedūras, kurios moterims būtų patrauklios. Pati pastebėjau, kad nuo visų rūpesčių labiausiai kenčia nugara. Kiekviena moteris taip pat nori ir kad jos akys būtų išraiškingos, gražios. Kai prisiklijuoji papildomas blakstienas, nereikia tiek daug dažytis – atsikeli ryte ir jau graži. Nuotaika visuomet pakyla ir pasirūpinus savo nagais, veido oda ar pasidarius gražų makiažą“, – kodėl parinko būtent tokias paslaugas, aiškino ji.
Apie problemas prasitaria tik puse lūpų
Paklausta, kaip pavyksta atskirti moteris, kurios tikrai nukentėjo nuo smurto šeimoje ir ar nepasitaiko susidurti su apsišaukėlėmis, grožio studijos įkūrėja pripažino, kad tiesiog kliaunasi žmonių sąžiningumu.
„Tai – sąžinės reikalas, juk nelįsi žmogui į sielą. Jei kažkokia moteris jau taip negali sau leisti procedūrų, kad reikia pasinaudoti nuskriaustosios amplua, tiek to. Mes vis tiek paslaugas suteiksime“, – šyptelėjo E. Ghaoui.
Anot jos, reakcija po šio pasiūlymo – priešinga. Nors moterims garantuojamas visiškas konfidencialumas, salone tokia klientė lieka viena su grožio srities specialiste, lietuvėms vis dar sunku prabilti apie problemas šeimoje, tad ir susidomėjimas nėra toks didelis, kokios tikėtasi.
„Nėra lengva prisipažinti, kad esi nuskriaustas. Galbūt ir gėda apie tai kalbėti. Lietuviai visą gyvenimą stengiasi neparodyti savo jausmų, kas yra jų viduje, tačiau pastebiu, kad su grožio srities specialistėmis moterys neretai kalba labai atvirai. Būna, kad ir pasidalina savo potyriais. Visuomet maloniai išklausome, stengiamės patarti, padėti atrasti atsakymus į tokioms moterims rūpimus klausimus“, – pripažino E. Ghaoui.
Pastebi klaidingą požiūrį į besiskiriančias moteris
Paklausta, ar stengiasi moterims padėti ne tik pasirūpinti jų grožiu, bet, pavyzdžiui, pagelbėja susisiekti su psichologais ar policijos pareigūnais, E. Ghaoui atsakė, kad kol kas to nėra daroma.
„Vakar apie tai kalbėjau su kolegėmis, pati esu išsiskyrusi, tad pastebėjau, kad Lietuvoje gajus labai menkas požiūris į besiskiriančias moteris. Vienos negali išsimušti alimentų, kitų vyrai per daug sau leidžia ir visiškai nesirūpina nei žmona, nei vaikais. Tai – labai didelė problema. Reikėtų plačiau apie tai pamąstyti, bet viskam pritrūksta laiko.
Kadangi mūsų idėja buvo leisti moterims pajausti kuo daugiau švelnumo ir gerumo, nemanau, kad policijoje tai galima gauti. Kartais tiesiog tereikia, kad kas nors tave apkabintų ir pasakytų kelis gerus žodžius. Mes kasdien patiriame tiek streso, kad kartais tiesiog norisi švelnumo. Manau, kad mano pasiūlytas variantas geresnis nei eiti į policijos komisariatą. Ten jos gali kreiptis visuomet, bet bijo. Todėl labai norime nuskriaustoms moterims įkvėpti pasitikėjimo savimi“, – aiškino E. Ghaoui.
Iniciatyvą vertina neigiamai: reikia suteikti realią, o ne kosmetinę pagalbą
Savo ruožtu Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė išgirdusi apie šį grožio salono pasiūlymą pripažino, kad jį vertinti reikėtų nevienareikšmiškai.
„Matome klasikinę poziciją, kai didelė problemą ir rimtą nusikaltimą norima įvardyti kaip kažką nesvarbaus, kas gali būti pataisoma kosmetiniu būdu. Šiuo atveju – grožio procedūromis. Iš tiesų to moterims, nukentėjusioms nuo smurto, tikrai nepakanka. Ši problema yra daug gilesnė, kompleksinė. Ypač atsižvelgiant į tai, kokie yra smurto artimoje aplinkoje mąstai, matome skaičius. Tad toks lengvabūdiškas ir vienpusiškas požiūris dar labiau žeidžia auką ir tarsi suteikia pasiteisinimą vyrams, kad smurtauti šeimoje – visiškai normalu, daug kas taip daro“, – mano J. Guzevičiūtė.
Jos teigimu, tiek valstybinės institucijos, tiek kiekvienas privatus asmuo turėtų turėti kitokį požiūrį į smurto artimoje aplinkoje problemą.
„Net jei bandoma atkreipti dėmesį į problemą ir siūlyti kažkokias paslaugas nemokamai ar su nuolaida, vis tiek būtina šias moteris nukreipti į atitinkamas institucijas, kurios joms tikrai galėtų padėti. Tai galėtų būti socializacijos centrai, policija, prokuratūra ar teisines konsultacijas teikiančios įstaigos. Reikia suteikti realią pagalbą, o ne bandyti kosmetiniais pataisymais spręsti šias problemas“, – aiškino J. Guzevičiūtė.