Taip pat atsižvelgta į LGGRTC prašymą į naujai kuriamą tarybą įtraukti centro atstovą. Galiausiai komitetas pritarė, kad tarybą sudarytų 4 universitetų – rektorių konferencijos – atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, 2 nariai būtų deleguoti Seimo.
„Pagal šiuos balsavimus dabar tikslinsime įstatymo projekte esančius niuansus. Tada bus parengta išvada ir turėsime dar kartą susirinkti“, – posėdį apibendrino NSGK pirmininkas, konservatorius Arvydas Pocius.
Nutarta, kad LGGRTC yra reikalinga taryba, kaip valdymo organas, kuri turėtų galią vadovo sprendimams ir įstaigos veiklai.
„Komiteto išvadoje pritarus šiam siūlymui, reikėtų pakoreguoti narių skyrimo tvarką, kad ji būtų vienoda, kaip tie nariai turi būti atrenkami. Tai yra turbūt esminis Vyriausybės pastebėjimas“, – komiteto sprendimą paaiškino vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
„Jei taryba būtų kaip valdymo organas – tai būtų unikalus atvejis, nes Lietuvos biudžetinėse įstaigose tokių organų nėra. Paprastai biudžetinėse įstaigose vadovauja vienasmenis organas – įstaigos vadovas ar direktorius ir šia atsakomybe nesidalina su kitais valdymo organais. Šiuo atveju centras būtų unikali organizacija, kuri turėtų kolegialų valdymo organą. Tai būtų įteisinta specialiuoju įstatymu“, – viceministrei antrino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialistas Virginijus Vaškelis.
Trečiadienio posėdyje taip pat pakeistas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų metų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Vis dėlto, dalis komiteto narių prieštaravo valdomosios tarybos steigimui. Konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad suteikus tarybai valdymo galią, kyla pavojus nukentėti centro veiklai, vienais ar kitais klausimais išsiskyrus tarybos ir direktoriaus nuomonėms.
„Jei bus pasirinktas variantas su valdančiąja taryba, turėsime tai, ko visi, turbūt, kiekvienoje organizacijoje norėtų išvengti – negali būti dviejų šeimininkų vienoje organizacijoje. Tai iškart suponuoja galimus konfliktus arba prieštaras“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad Seimas LGGRTC pertvarkai pritarė praėjusių metų gruodį. Pirminiame įstatymo projekte siūlyta įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru bei įsteigti naują valdymo organą – tarybą. Visgi šiuo metu svarstomame įstatymo projekto variante pavadinimo keitimo idėjos atsisakyta.
Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.
Visgi pirminis buvusios Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkės P. Kuzmickienės siūlymas pertvarkyti LGGRTC sulaukė pasipriešinimo. Jam nepritarė ne tik A. Bubnys, bet ir kai kurie partijos kolegos.