Apie tai antradienį laidoje „Delfi tema“ kalbėjo parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Giedrius Surplys.
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad visos trys Baltijos šalys dar kovo mėnesį nusprendė nebeišduoti jokių turistinių vizų – nei nacionalinių, nei Šengeno. Apie tai pastaruoju metu garsiau ėmė kalbėti ir kitų valstybių vadovai.
„Tačiau šiuo metu yra horizontali problema. Prie mūsų matome, kad jungiasi Suomija, jau ir Čekija, Slovakija bei, panašu, Lenkija panašiai pasisako, bet kad nevyktų vadinamasis „visa shopping“ (prekyba vizomis, – aut. p.) – keliaujantis ilsėtis į Italiją Rusijos pilietis, gavęs Šengeno vizą, nesugalvotų užsukti ir pas mus, nes esame Šengeno nariai, mes turime priimti bendrą sprendimą. Tai mūsų ministras siūlė nuo pat pradžių, nuo kovo mėnesio“, – priminė pašnekovas.
Tokiu atveju, pasak politiko, Lietuva į šalį įsileistų tik kovojančius prieš V. Putino režimą rusus, politinius pabėgėlius.
„Pas mus Vilniuje veikia faktiškai visas Volkovo štabas, pas mus po savaitės Kasparovas rengia Laisvos Rusijos kongresą, kur bus tikri kovotojai prieš Putino režimą. Tokiems žmonėms, ką, mes neturime leisti? Kaip ir prieš savaitę pas mus buvo 300 baltarusių kovotojų prieš Lukašenkos režimą. (…) Tiems kovotojams už laisvę turime leisti čia atvykti“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
Jis akcentavo, kad žmogus, kuriam leidžiama atvykti, praeina visų šalies institucijų „filtrą“. Be to, net ir gavęs leidimą, jis vėliau tikrinamas, atsiradus bet kokiai abejonių keliančiai informacijai.
„Tokį žmogų mes iškart išsiunčiame. Tačiau, kur nėra užlopyta niša, tai, kaip minėjau, tos „šengeninės“ vizos. Jei kita ES šalis išduoda vizą, tas žmogus gali bandyti patekti į Lietuvos teritoriją“, – paaiškino parlamentaras.
Šis klausimas, Čekijai pirmininkaujant ES, bus svarstomas neformaliame bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime mėnesio gale.
„Manau, kad pasikalbėjus su mumis, gavus mūsų patirtį ir paaiškinimus, vis dėlto sugebėsime savo kolegas vokiečius, prancūzus įtikinti tokio sprendimo būtinumu“, – sakė Ž. Pavilionis.
G. Surplys atkreipė dėmesį, kad kol kas ES pavyko laikytis gana vieningai.
„Ko gero, tas sprendimas – vienoks ar kitoks – rasis. Aš manau, jog svarbiausia surasti bendrą politinę valią: nėra moralu, kad šalies, kuri vykdo genocidą, nežmonišką karą Ukrainoje, piliečiai keliauja, ilsisi Graikijos paplūdimiuose, keliauja į Luvrą ar į Italijos Veneciją“, – antrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Po to, pasak jo, galima ieškoti įvairių techninių sprendimų.
„Galbūt nebus nueita iki to, kad visiškai uždraustume Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet galbūt galima surasti tokių sprendimų, kad kiekvienas Rusijos pilietis, jei jam trūks-plyš prireiks važiuoti į ES, kreipdamasis vizos tikrai turėtų viešai atsakyti, pildydamas Šengeno vizos formą, į klausimą, ar jis palaiko Rusijos karą Ukrainoje. Galbūt galima surasti kažkokių kitokių techninių sprendimų“, – svarstė G. Surplys.
Seimo nario teigimu, keista, kad karo Ukrainoje metu Lietuvoje padaugėja išduotų leidimų gyventi skaičius.
„Turbūt, įtarčiau, kad tai nėra tik demokratijos kovotojai. Turbūt tai yra ir verslo ryšiai, ir įmonių perkėlimas, ir taip toliau. Galų gale, mes turėjome ir garsų ekonomikos bei inovacijų ministrės pasakymą, kad mes čia šimtus tūkstančių IT specialistų priimsime iš Rusijos“, – priminė jis.
Tad, anot pašnekovo, sužiūrėti kiekvieną atvykstantįjį tarnyboms nėra lengva, o mažesnį srautą atvykėlių kontroliuoti būtų tiesiog paprasčiau.
„Dėl to sakyčiau, kad kol vyksta karas, kuo mažiau tų žmonių su vizomis ar leidimais gyventi yra Lietuvoje, tuo didesnė galimybė juos sukontroliuoti, o įrankius mūsų tarnybos tikrai turi, nes tie žmonės turi prasitęsti leidimus gyventi, jie kreipiasi dėl naujų leidimų gyventi, jie nori atsivežti savo gimines. Kiekvieno tokio kreipimosi metu, pagal procedūrą, migracijos pareigūnai su jais gali turėti pokalbį“, – sakė G. Surplys.
Ž. Pavilionis taip pat akcentavo neabejojantis Lietuvos saugumo tarnybų ir kitų institucijų kompetencija.
„Net jei mes nepasieksime to draudimo Šengeno vizoms, bet juk kiekviena šalis – ar Suomija, ar Lenkija, ta pati Vokietija, Prancūzija – gali uždrausti nacionalines vizas. Jei mes uždarysime tas turtingąsias šalis Rusijos piliečiams, kurie vis dar ten važiuoja, efektas bus gerokai didesnis“, – paaiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad rusų saugumo tarnybų darbuotojas, pildydamas prašymą dėl Šengeno erdvės vizos, gali pasirašyti deklaraciją, kuria neva smerkia karą Ukrainoje, tačiau paprasti Rusijos piliečiai, pasak Ž. Pavilionio, supranta, jog dėl to tėvynėje gali netgi sėsti į kalėjimą.
„Kara Murza ir visi jo draugai, kurie lankėsi pas mus mūsų renginiuose, būtent už tokius dalykus sėdi Rusijos kalėjime. Mes tikrai turime elgtis išmintingai, pasinaudoti visa informacija, kurią turime, kad paremtume laisvę, kad nukreiptume rusus, baltarusius, visų kitų tautų piliečius prieš tą patį priešą – Putiną ir neleisti visiems kitiems įvažiuoti: kad į važiavimas į ES būtų kaip padėka už kovą su režimu, bet tiems, kurie nekovoja, stovi šone, negalime leisti“, – akcentavo politikas.
G. Surplio vertinimu, Europoje ir JAV imama suprasti, kad tai – ne tik V. Putino karas, o už jo veiksmus yra atsakinga visa Rusijos visuomenė, kuri V. Putiną renka arba jam nesipriešina, toleruoja jo politiką.
„Tai yra valstybė, kurioje, jei pažiūrėtume į apklausas, vis dar labai daug žmonių palaiko karą – ar suklaidinti, ar „užzombinti“, ar tiesiog dėl to, kad jie tuo tiki. Tai yra valstybė, kurioje tarpo tas režimas. Taip, jis pats savo jėgomis, savo nedemokratiniais veiksmais stiprino save, skynėsi kelią, „zombino“ visuomenę, bet mes iš principo nekalbame apie kolektyvinę bausmę. Kalbame apie kolektyvinę atsakomybę“, – paaiškino LVŽS narys.
Ž. Pavilionis pastebėjo, kad į užsienį apskritai važiuoja labai mažas procentas Rusijos gyventojų ir įprastai tai – turintieji priėjimą prie valdžios.
„Mes turime padėti nuversti režimą, kuriam pabaiga, manau, ateis greičiau nei daugelis žmonių mano“, – sakė jis.
G. Surplys taip pat teigė nemanantis, jog tokia izoliacinė politika padės V. Putinui tik dar labiau auginti savo reitingus šalies vidaus auditorijoje.
„Tai, kad žmonės turėjo daug patogumų važiuodami apsipirkti, atostogauti, mokytis ES ir, grįžę į savo šalį, toliau maitino Putino režimą, aš manau, turi liautis. Dar didesnių izoliacinių pasekmių tai neatneš, kadangi tie žmonės ir taip yra įpratę gyventi tokį trigubą gyvenimą“, – kalbėjo parlamentaras.
„Kuo nepatogiau bus Rusijos piliečiams tas karas, kuo brangiau jis kainuos, kuo daugiau patogumų teks atsisakyti, tuo labiau mes galime tikėtis, kad jie pasipriešins Putino režimui ir tam režimui ateis pabaiga, kurios jis seniai nusipelnė“, – pridūrė G. Surplys.