Seime surengtoje konferencijoje skirtoje aptarti sąlygas Lietuvoje pasirūpinti savimi ir šeima, dabar ir ateityje, netrūko negatyvių pranešėjų gaidų.
Demografinė žiema, kurios įveikti bene neįmanoma
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas konferencijoje sakė, kad įveikti visuomenės senėjimą ir gimstamumo rodiklių menkėjimą, nebus lengva. Lietuvos padėtis tikrai prasta.
„Turiu sumanymą – kaip įveikti demografinę „žiemą“, ir ar ši misija yra įmanoma. Diskusijos apie demografines problemas nėra naujos, tačiau akivaizdu, kad ateityje ji vis aštrės. Birželio mėnesio paskelbtoje Jungtinių tautų ataskaitoje, Lietuva įvardinta kaip greičiau nykstanti valstybė pasaulyje. Prognozuojama, kad ateinančius 30 metų gyventojų skaičius mažės 54 pasaulio valstybėse, o Lietuva – šio sąrašo viršuje“, – konferencijoje kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, pateiktos prognozės rodo, kad Lietuvoje gyventojų tik mažės, nepaisant, ar tai pozityvi, ar negatyvi ateities prognozė.
„Šimtmečio pabaigoje Lietuvoje turėtų gyventi tik pusantro milijono gyventojų. Tokia prognozė kelia ir verčia mus kalbėti apie apokaliptinius scenarijus. Ji paremta labiau pesimistinėmis prielaidomis dėl emigracijos – ji paremta nepalankiomis praeities tendencijomis. Pagal labiau optimistinį scenarijų 2100 metais situacija gali būti kiek geresnė – gyventojų skaičius šimtmečio pabaigoje, galėtų viršyti 2 milijonus gyventojų“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo nario teigimu, statistika rodo, kad bet kuriuo atveju Lietuva turi ruoštis gyventojų skaičiaus mažėjimui ir visuomenės senėjimui. Ši problema yra aktuali visai ES.
„Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais vyresnių gyventojų dalis, palyginti su visų gyventojų skaičiumi labai padidės. Santykinai daugiau pokario demografinio sprogimo kartos, kuri šiuo metu sudaro didelę darbingo amžiaus gyventojų atstovo, sulauks pensijinio amžiaus. Jeigu šiuo metu Lietuvoje ir ES, vidutiniškai, keturiems dirbantiesiems tenka 1 pensininkas, tai esant dabartinei tendencijai – 2050 metais, dviem dirbantiesiems teks 1 pensininkas. O Lietuvoje šis santykis bus pasiektas jau 2040 metais“, – situaciją apibrėžė jis.
Dėl šios priežasties didės našta dirbantiems žmonėms, nes jiems teks padengti socialines išlaidas pensijoms, sveikatos priežiūrai, tam, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis susijusiomis paslaugomis.
„Tai neišvengiamai verčia kelti klausimą – ar mūsų vaikai gyvens geriau, nei jų tėvai po 30 metų. ES bando reaguoti į šias prognozes ir tendencijas. Siūloma pensijas kaupti privačiuose fonduose, ilginamas pensinis amžius, gerinama pagyvenusių žmonių gyvenamoji aplinka, sudarant jiems sąlygas gyventi kuo geresnį asmeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą. Tačiau tokios priemonės yra labiau orientuotos į problemos pasekmes“, – kalbėjo parlamentaras.
L.Kasčiūnas konferencijoje teigė, kad problemos priežastis visiems gerai žinomos – mažas gimstamumas ir emigracija. Negelbėja čia ir paskutinį dešimtmetį didėjantis ir net ES vidurkį lenkiantis gimstamumas, jis išlieka nepakankamas visuomenės demografinei pusiausvyrai palaikyt.
„Nenoras kurti šeimas ir auginti vaikus yra susijęs su ekonominiu neapibrėžtumu, kada gyventojai nesijaučia tikri dėl nepakankamų pajamų, bei su netinkamomis galimybėmis derinti vaikų priežiūrą ir profesinę veiklą“, – kalbėjo parlamentaras, kartu pridurdamas ir vertybių revoliuciją, bei stiprėjantis individualizmas.
L.Kasčiūnas priminė ir pasiūlymus Lietuvoje didinti vaiko pinigus iki 100 eurų, o pirmiausia – nepasiturinčios šeimoms. Tai, anot jo, spręstų dabartinę demografinę krizę. „Tačiau vaiko pinigai negali tapti paskata nedirbti. Lenkijoje daugiau, nei 100 tūkst. atsisakė darbo“, – teigė parlamentaras.
Kodėl svarbu pinigai, o ne nemokamos paslaugos?
Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka savo pranešimą pradėjo sumaldamas į miltus teiginį, kad lietuviai dabar gyvena kaip niekada gerai.
„Po 30 metų mūsų vaikai gyvens geriau, jei ne katastrofos ir karai. Bet tas pasakymas, kad lietuviai negyveno niekada taip gerai, kaip dabar yra niekinis. Afrikiečiai taip pat niekada taip gerai negyveno, kaip jie gyvena dabar. Tokios tolimos vizijos gali nukreipti dėmesį nuo dalykų, kurie yra čia pat ir aktualūs“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, svarbiausia į „vaikus“ yra investuoti kuo anksčiau.
„Kuo anksčiau yra investuojama, tuo geresni ir rezultatai, net pradedant nuo vaikų besilaukiančių mamų“, – kalbėjo jis.
R.Lazutka aptarė ir opų pinigų klausimą. Ir kodėl reikalinga sunkiai besiverčiančioms šeimoms būtent jų, o ne nemokamų paslaugų.
„Kodėl pinigai yra svarbūs, kai kalbame apie šeimas? Dabar labai dažnai akcentuojama, kad paslaugos svarbu, o pinigai nieko nesprendžia. Bet ne, jie duoda racionaliai pasirinkti – turime suverenų vartotoją, jis geriausiai žino savo poreikius. Daugumai geriau, kada jie patys gauna, o ne tos kortelės, kurios dabar yra naujienų viršūnėje. Bet pinigai yra geriau, net kai sako, kad žmonės pinigus iššvaisto, ar panaudoja ne pagal paskirtį, tai kuo jie mažiau tų pinigų naudos savarankiški, tuo jie labiau priklausomi darysis nuo to, kas pateikiama paslaugų forma“, – argumentus, kodėl pinigai yra svarbūs tiek šeimoms, tiek ir juose augantiems vaikams, vardijo R.Lazutka.
„Žinoma, kad tai algos, bet kada jau įsiterpia valstybė su mokesčiais ir išmokom, tai čia noriu priminti, kad GPM lengvatos uždirbtoms pajamoms taikomos buvo vaikams, atsižvelgiant į jų kiekį, tai yra geras sprendimas. Tas argumentas, kuriuo jie buvo panaikintos, kad nesinaudoja tos šeimos, kurios mažai uždirba, tai yra žinomas instrumentas, vadinami neigiami pajamų mokesčiai“, – kalbėjo
„Tai galėtų būti grįžtama, nes nepaisant to, kad yra alternatyva „vaiko pinigai“, kitose šalyse yra derinama. Vienu atveju yra geriau pinigai, kitu lengvatos, o galėtų būti ir tai, ir tai“, – savo pasiūlymą teikė ekonomistas.
Įvardijo esmines visuomenes problemas
Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto direktorius Valentinas Stundys konferencijoje pristatė tyrimo metu išsiaiškintas esmines visuomenės matomas problemas.
„Labai ryškiai šis tyrimas atskleidė, kad apklaustieji pačia didžiausia problema laiko skurdą ir socialinę atskirtį, Tik 10 procentų apklaustųjų nemato šios problemos grėsmės tautos ir valstybės ateičiai. 54 procentai fiksuoja didžiausią grėsmę Lietuvai – skurdą ir socialinę atskirtį“, – kalbėjo V.Stundys.
Negana to, tyrimas atskleidė ir pozityviausiai ateities atžvilgiu nusiteikusią visuomenės amžiaus grupę.
„Vienas dalykas, kuris išryškėjo, kadangi kalbame apie vaikus ir ateitį, labai ryškiai išsiskiria pozityvesnis jaunimo požiūris į Lietuvos situaciją. Jaunimas iki 29 metų požiūris labai ryškiai skiriasi nuo kitų amžiaus tarpsnių, žiūrint į pačias pagrindines problemas – skurdą, socialinę atskirtį, globalizacijos iššūkius, kibernetinį saugumą. Jaunimo požiūris yra pozityvus ir į ateitį žiūrinti optimistiškai“, – sakė V.Stundys, pabrėždamas, kad ateina visiškai nauja karta.
Jis įvardijo ir tą visuomenės amžiaus grupę, kuri į viską žiūri negatyviausiai.
„Charakteringa tai, kad didžiausias, problematiškiausias amžius, kuris į Lietuvos situaciją žiūri labiausiai pesimistiškai yra tarp 40-49 metų, tai yra ta karta, kuri yra gimusi prieš kovo 11-ąją, ateinanti iš šeimos, kuri augo, brendo sovietmečio sąlygomis“, – sakė jis.
Tyrimas parodė, kad menkesnį išsilavinimą turintys asmenys į šalies problemas taip pat reaguoja itin pesimistiškai, bet pasaulinių problemų net nepripažįsta.
„Akivaizdžiai tyrimas atskleidžia, kad kuo žmogus socialiniai neaktyvesnis, tuo jo požiūris į realybę yra pesimistiškesnis. Kuo menkesnio išsilavinimo respondentai, į visas aktualiausias problemas žvelgia itin pesimistiškai. Bet į globalesnių problemų jie nepripažįsta“, – Seime kalbėjo V.Stundys.