K. Everington Taipėjuje apsilankiusiems lietuvių žurnalistams taip pat pasakojo, kokių priemonių imasi taivaniečiai, norėdami geriau pasiruošti galimai atakai ir ką dėl to daro Taivano valdžia.
„Taiwan News“ reporteris teigė, kad taivaniečiai neabejoja, jog Kinija gali pasielgti kaip Rusija.
„Manome, kad Kinija seka Rusijos „žaidimą“, koordinuoja veiksmus. Xi Jinpingas kalbėjo apie karinę operaciją, kas yra ne karas, tačiau jis panaudojo „karinės operacijos“ terminą. Tai skamba labai panašiai į „specialią operaciją“, kaip Putinas vadina savo pradėtą karą Ukrainoje“, – lietuviams sakė K. Everington.
Kinija ir Rusija, kaip paaiškino Taivane žurnalistu jau 8 metus dirbantis K. Everington, nori demonstruoti, kad jei JAV įsikiš į karą Ukrainoje, tai Amerika ir bus faktiškai jį pradėjusi.
„Jie taip pat nori sudaryti įspūdį, kad tai, ką daro Kinija, yra vidinis reikalas“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis pasakojo, kad viešai buvo nutekintas garso įrašas iš Kinijos kariuomenės vadų pokalbio, kuriame diskutuojama apie mobilizaciją pereinant nuo taikos meto iki karo.
„Detaliai aptariamas pasiruošimas karui, įskaitant daugiau kaip 800 laivų, per 100 tūkst. karių ir kitus pajėgumus, kuriuos jie norėtų naudoti invazijai. Šangrila (Tarpvyriausybinė Azijos saugumo konferencija) dialogo konferencijoje Kinijos gynybos ministras ne kartą grasino, kad jei Taivanas deklaruos nepriklausomybę, Kinija kovos iki galo, o kitą dieną užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Taivano klausimas yra ne tarptautinis, o vidinis Kinijos reikalas“, – sakė K. Everington.
Ką taivaniečiams reiškia karas Ukrainoje
Lietuvos žurnalistams pašnekovas priminė, kad pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs Taivano oro erdvės pažeidimų skaičius.
„Prieš kelias savaites per vieną dieną buvo fiksuoti 29 kariniai lėktuvai – taigi, matome pakilimą čia, matome išaugusį karinių jūrinių pratybų skaičių“, – vardijo K. Everington.
Visa tai, pasak jo, formuoja galimą Kinijos veiksmų modelį, o Xi Jinpingas stebi Vakarų reakciją į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
„Manau, kad jis skaičiuoja, jog JAV darytų kažką panašaus – scenarijai yra gana panašūs, nes Ukraina nėra NATO narė, dėl jo Amerika fiziškai neįsitraukė į karą Ukrainoje. Čia yra panaši situacija – Taivanas neturi gynybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, taigi jei Kinija įsiverš, JAV nėra įsipareigojusi siųsti čia savo karius. Ką jie gali daryti, tai siųsti ginklus, bet čia tą padaryti bus sunkiau, nes Taivanas yra sala“, – paaiškino „Taiwan News“ reporteris.
Be to, kaip atkreipė dėmesį jis, Kinija mato, kad Vakarų Rusijai paskelbtos sankcijos neapima visko, kas įmanoma, tad ir Pekinas įsivertina, jog karą prieš Taivaną galėtų inicijuoti ir jį tęsti, net jei ir atsirastų tam tikros Vakarų sankcijos.
„Kinija taip pat mato, kad yra ekonomiškai didesnė ir galbūt turi svertų prieš JAV, kurių neturi Rusija“, – sakė K. Everington.
Taip pat, anot jo, ginti Taivaną būtų sudėtingiau, nes sala yra toli, tad ir tiekimo grandinės saugumą užtikrinti sunku.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, visi išsigando, kad Taivanas bus kitas ir kad tai buvo paskutinis įspėjimas Taivanui. Žmonės pasijuto lyg savotiškoje peržiūroje, kas gali nutikti čia – žingsnis po žingsnio. Žmonės yra gana nervingi, nes jie supranta, kad Kinija gali pasinaudoti situacija – galbūt Kinija ir Rusija derina savo veiksmus, o galbūt Kinija gali pasinaudoti Vakarų fokusu, nukreiptu į Ukrainą“, – kalbėjo žurnalistas.
Visgi, jo teigimu, žmonės įvertina ir tai, kad net jei JAV bandytų padėti Taivanui, daug savo resursų jie jau išnaudojo padedant Ukrainai.
„JAV siunčia daug ginkluotės į Ukrainą. Dalis ginkluotės, kuri turėjo pasiekti Taivaną, vėluoja. Žmonės nerimauja, kad karas Ukrainoje gali buvo tarsi generalinė repeticija Kinijos karui prieš Taivaną“, – akcentavo K. Everington.
Pagalbos pirmiausia tikėtųsi visai ne iš JAV
„Taiwan News“ žurnalistams kolegoms iš Lietuvos pasakojo, kad Taivanas padidino išlaidas gynybai iki maždaug 2,5 proc. nuo BVP, valdžia svarsto prailginti privalomą karinę tarnybą, organizuoti naujas pratybas rezervo kariams, galvojama apie teritorinės gynybos padalinius, užsieniečių legioną, nors oficialiai sprendimų dėl to dar nėra.
„Treniruojasi ir patys žmonės savarankiškai. Pavyzdžiui, mokymai naudotis ginklu sulaukė daug didesnio dėmesio – keturis kartus išaugo tokių mokymų paklausa. Nors techniškai tai ir nėra tikri ginklai, tačiau esmė panaši, nes pagrindas yra taktika“, – paaiškino K. Everington.
Jo teigimu, artimiausias sąjungininkas Taivanui – Japonija.
„Daugiau žmonių tiki, kad realiai Japonija įsitrauktų į pagalbą Taivanui, o ne JAV. Paskutinės apklausos parodė, kad tik maždaug 30 proc. taivaniečių tiki, jog JAV įsitrauktų į karą, jei Taivaną užpultą Kiniją, o daugiau nei pusę apklaustųjų mano, kad į karinę pagalbą atskubėtų Japonija“, – pasakojo pažnekovas.
Kaip pastebėjo jis, prasidėjus karui Ukrainoje, taivaniečių, pasiryžusių kovoti už Taivaną, skaičius išaugo.
„70 proc. dabar žmonių čia yra pasiryžę kovoti už savo kraštą. Prieš karą tokių apklausose buvo apie 40 proc. Taigi, karas Ukrainoje žmones verčia nerimauti, tačiau jų valia gintis didėja, nes jie jaučia, kad tai gali būti kažkas, kas artėja“, – paaiškino K. Everington.
Visgi, anot jo, Taivane nėra ryškių judėjimų, iniciatyvų ir organizacijų, kurios darytų konkrečius veiksmus, kad sala skelbtų nepriklausomybę.
„Dauguma žmonių iš esmės nori išlaikyti status quo. Valdžia taip pat neatlieka jokių veiksmų, susijusių su pasiruošimu nepriklausomybei ar kažkuo panašiu. Taigi tokie (Kinijos) pareiškimai yra tiesiog melagingi, tarsi žaidžiant pagal Rusijos „žaidimų knygą“, kai galvojami pretekstai ir pramanytos priežastys pateisinant neteisėtus karinius veiksmus prieš Taivaną“, – pridūrė K. Everington.
Viena agresijos formų – dezinformacija
Viena iš Kinijos agresijos prieš Taivano krypčių, kaip Lietuvos žurnalistams pasakojo organizacijos „Taiwan Foundation for Democracy“ viceprezidentė Ketty W. Chen, – stipri propaganda.
„Autoritarinės propagandos turi skirtingus tikslus, bet jie turi ir panašumų – jie nori poliarizuoti visuomenę, sukelti nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, demokratiškai išrinktais lyderiais ir bando piliečiams demonstruoti, kad demokratija neveikia gerai“, – sakė pašnekovė.
Šiuo atžvilgiu, kaip sakė ji, Rusijos ir Kinijos generuojama propaganda yra labai panaši.
„Pagrindinės platformos, kur skleidžiama propaganda, yra interneto svetainės, socialiniai tinklai ir specifinės jų grupės. Taip pat – susirašinėjimų programėlės mobiliuosiuose telefonuose“, – vardijo K. W. Chen.
Kinijos propaganda, pasak jos, veikia per stipriai išplėstą dezinformacijos perpublikavimo tinklą.
„Taip manipuliuojama informacija. Daug dezinformacijos skleidžiama per vadinamuosius memus, o jais dalintis vartotojams yra labai paprasta, informacija manipuliuojama taip pat ir įvairiuose „Youtube“ kanaluose“, – pasakojo organizacijos viceprezidentė.
K. W. Chen pasakojo, kad propaganda veikia ir nuvertindama užsienio valstybių paramą Taivanui – pavyzdžiui, Lietuvos dovanotą vakcinų nuo COVID-19 kiekį Taivanui Kinija plačiai aptarinėjo kaip menką ir nepakankamą.
Kaip jaučiasi Taivano lietuviai
Trys Lietuvos žurnalistų kalbinti Taivano lietuviai teigė, kad jaučiasi saugiai, nepaisant tarptautinėje žiniasklaidoje vis aprašomų agresyvių žemyninės Kinijos veiksmų. Pavyzdžiui, padažnėjusių Taivano oro erdvės pažeidinėjimų.
„Manau, kad dauguma Taivano žmonių jaučiasi saugiai. Dauguma jų yra tvirtai įsitikinę, kad Kinija Taivano nepuls, nes tai tiesiog būtų tokia didžiulė ekonominė žala padaryta ir tai pačiai Kinijai – ji labai stipriai atsilieptų ir viso pasaulio ekonomikai“, – pasakojo Irena Marazaitė Lin.
Vis dėlto, kaip pripažino pašnekovė, kalbėdamasi su politikais ji kartais pajaučia, kad valdžios atstovai nėra tuo tokie įsitikinę.
Kad taivaniečiai jaučiasi saugūs, sakė ir A. Andriuškaitė.
„Paprasti žmonės jaučiasi gana saugiai, gyvena savo įprastus gyvenimus. Tai nėra kažkoks pirmas išpuolis ar vakarykštė naujiena – čia visa tai vyksta ne pirmus metus, daug metų iš eilės, tad jie jau yra susigyvenę. Mes tikimės, kad ta situacija išliks stabili. Nemanau, kad Kinija ryšis iš tikrųjų panaudoti karinius veiksmus prieš Taivaną“, – teigė Taivano lietuvė.
Panašiai kalbėjo ir studentas Andrius Skirkevičius.
„Aš jaučiuosi labai saugiai, gal tai atsiliepia iš aplinkos, kadangi taivaniečiai reaguoja labai ramiai, šis pavojus yra ne vienerius metus, tad jie visa tai puikiai supranta. Kita vertus, yra labai didelė parama iš JAV, vis didesnė parama iš ES, ypač Lietuvos, Slovakijos, pastaruoju metu ir Prancūzija labai stipriai palaiko Taivaną. Taivaniečiai jaučia pasitikėjimą Vakarų partneriais, demokratijomis, taip pat ir Japonija“, – sakė lietuvis.
„Manau, kad kinai supranta, jog tai yra labai rizikinga, jie nori prekiauti su Vakarų rinkomis. Niekada negali žinoti, bet aš šiuo metu abejoju, kad galėtų kažkas pavojingo atsitikti. Taip pat matyti ženklai, kad kai kurios Amerikos įmonės prieš keletą metų investavo į Taivaną. Kai tokie sprendimai priimami, tai yra ilgam laikotarpiui, todėl tikiuosi, kad situacija išliks rami“, – pastebėjo A. Skirkevičius.
Plačiau pokalbį su Taivano lietuviais skaitykite čia.
Iš tarptautinės bendruomenės tikisi kelių dalykų: pasipriešinimas Kinijai būtų labai stiprus
Lietuvos žurnalistų delegacija Taipėjuje taip pat kalbėjosi ir su Taivano užsienio reikalų ministru Joseph Wu, kuris patvirtino, kad sala jaučia stiprėjančią Kinijos agresiją.
„Neapgalvotas ir pavojingas Kinijos kariuomenės elgesys gali sukelti kibirkštį ir įžiebti konfliktą. Taip yra grasinama taivaniečiams“, – teigė ministras.
Paklaustas, ko Taivanas tikėtųsi iš JAV, jei Kinija užpultų salą, J. Wu pateikė Ukrainos pavyzdį.
„Ukrainiečiai patys gina savo šalį, bet jiems reikia paramos – ginklų, treniruočių, žvalgybos. Tai yra tai, ko mes tikimės iš JAV. Taivanas turi atsakomybę ginti savo teritoriją, apsaugoti savo žmones, suverenitetą – tai mūsų atsakomybė. Šiuo metu mes su JAV diskutuojame apie savo saugumą, vystome karinius mokymus, ginklų įsigijimą. JAV supranta ir palaiko mūsų siekį bei ryžtą ginti save“, – kalbėjo ministras.
„Karo metu kitoms valstybėms kovoti už Taivaną nebūtinai būtų pats svarbiausias dalykas – svarbiausia, kad mes patys galėtume gintis. Mes turime tam ryžto, mums reikia daugiau tarptautinės bendruomenės paramos“, – interviu Lietuvos žurnalistams sakė J. Wu.
Ministro teigimu, reikia, kad tarptautinė bendruomenė aiškiai deklaruotų, jog joje Taivanas turi vaidmenį ir palaikytų Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.
„Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijoje. Taip pat reikia, kad tarptautinė bendruomenė pasakytų, jog taika ir Taivano stabilumas yra labai svarbus, nes tai savaime yra vertybės. Taivanas turi stiprias saugumo pozicijas salų grandinėje. Jei Taivanas atsidurs Kinijos rankose, manau, kad Kinijos kariai persikels į Ramųjį vandenyną ir tai yra ne tai, kuo pasaulio demokratijos būtų suinteresuotos“, – paaiškino J. Wu.
Visą interviu su Taivano užsienio reikalų ministru skaitykite čia.
Lietuvos žurnalistų vizitą Taipėjuje inicijavo ir finansavo taivaniečiai. Teksto turiniui tai neturėjo įtakos.