Frontą ties Bachmutu Rytų Ukrainoje laiko sovietinių laikų tankai. Pačiame mieste – apkasai.
„Laikomės, su automatais rankose stovime kaip mūras prieš priešo tankus. O po to žiūrėsime. Kiek dvasios užteks, tiek ir laikysimės“, – kalbėjo Ukrainos karys Dmytro.
Kova Ukrainoje žūtbūtinė, kol galingi vokiški „Leopard“ tankai vis dar stringa vakarų sandėliuose.
„Nuolat spaudžiame valdžią Berlyne, kad pasidalintų savo „Leopard“ tankais. Jie turi jų per 350, apie 200 jų – saugyklose. Vokietija tikrai gali padėti kovojančiai Ukrainai“, – sakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, atvykęs į Briuselį, į užsienio reikalų ministrų tarybą ragina Berlyną dėl tankų nedelsti.
„Tikiu procesais Vokietijoje, matome, kad ten vyksta aktyvūs debatai. Tikiuosi, kad jie bus vaisingi kaip ir iki šiol. Vokietija tankus siųs. Deja, visi tie, kurie laukiame, kad jie būtų išsiųsti, turime laukti dar vieną dieną“, – Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pagal Vokietijos įstatymus vokiška ginkluotė gali būti gabenama tik gavus Vokietijos leidimą. Tad jei Lenkija nori reeksportuoti „Leopard“ tankus į ne NATO šalį, turi gauti tam leidimą.
„Klausimas dėl leidimo nebuvo užduotas. Jeigu Lenkija prašytų leidimo, mes nestotume skersai kelio“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Lenkija sako, kad bet kokiu atveju „Leopard“ tankų Kyjivui duos.
„Kreipsimės dėl sutikimo. Bet Vokietijos sutikimas mums persiųsti tankus į Ukrainą yra antraeilės svarbos. Nes Lenkija kaip šalių koalicijos dalis persiųs tankus net ir be Vokietijos leidimo. Tik sąlyga yra tą koaliciją suburti“, – tikino Lenkijos premjeras.
Nors „Leopard 2“ tankai pradėti naudoti dar 1979 metais, jie laikomi vienais patikimiausių. Turi naktinę stebėjimo įrangą, skaitmenines ugnies valdymo sistemas su lazeriniais taikikliais.
Beje, Prancūzija ir Vokietija sekmadienį Paryžiuje minėdamos 60–ąsias po II pasaulinio karo pasirašytas draugystės sutarties metines, įsipareigojo toliau remti Kyjivą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta galimybės siųsti savus, prancūziškus tankus.
„Kalbant apie šiuos tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu. Niekas neatmesta“, – kalbėjo jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjo, jog turi pagrindo baimintis, kad šis karas tęsis dar ilgai.
„Tad Ukrainai yra svarbu žinoti – mes nesiliausime teikę paramą ir remsime ją tiek, kiek reikės. Štai kodėl toks svarbus yra ir ateityje toks liks šis principas – mes veikiame tik glaudžiau koordinuodami veiksmus“, – kalbėjo jis.
Beje, sekmadienį Ukrainai minint vienybės dieną į Kyjivą grįžo šios sostinės garbės pilietis Borisas Johnsonas. Nors jis jau ne britų premjeras, bet vis dar ištikimas Ukrainos draugas kai ką ir žadėjo.
„Norėjau pasikalbėti, kuo galiu būti – pėstininku, ginklanešiu? Padarysiu viską, ką galėsiu“, – sakė jis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: