Išnagrinėję į Seimo rinkimus žengiančių partijų programas, matome, kad dalis politikų, ruošiasi gliaudyti gausybę smulkių problemų vienu metu, kiti – teikia vienas kitam prieštaraujančius sprendimus. Treti deklaruoja įsipareigojimą bendrai krypčiai, bet konkrečių priemonių nesiūlo.
Jautri, bet ar teisinga?
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei Lietuvos žaliųjų partija siūlo didinti mokesčių naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims, pajamas apmokestinti nepriklausomai nuo pajamų šaltinio. Šios politinės jėgos mokestiniais pakeitimais siekia patenkinti didžiąją dalį visų socialinių grupių poreikių vienu metu. LSDP programoje žadama teisingiau paskirstyti mokestinę naštą gyventojams, įvedant didesnius tarifus pajamoms, viršijančioms šalies vidurkį. Ruošiamasi įgyvendinti šios Vyriausybės paruoštą suminį progresinį pajamų apmokestinimą, prie įprasto galiojančio progresinio gyventojo pajamų mokesčio darbo pajamoms įtraukiant ir kitas, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio pajamas.
LSDP, Lietuvos žaliųjų partija, „Nemuno aušra“ ir Laisvės partija siūlo priemones, kurios turėtų sumažinti mokesčių naštą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Socialdemokratai ir „Nemuno aušra“ mokesčius mažins šeimoms su vaikais, žalieji – uždirbantiems mažiau nei vidutinis darbo užmokestis. Partija „Nemuno aušra“ ir Laisvės partija neapmokestinamųjų pajamų ribą tikisi suvienodinti su minimaliu darbo užmokesčiu ir taip padidinti mažiau uždirbančiųjų pajamas.
Laisvės partija taip pat žada plokščią, visiems gyventojams vienodą GPM tarifą. Šiuo metu nustatytas 32 proc. GPM tarifas aukštas pajamas uždirbantiems asmenims, jų teigimu, turi „neigiamų pasekmių valstybės konkurencingumo politikai“, todėl jį reikia naikinti. Iš tiesų, šis tarifas prieštarauja beveik visų partijų keliamam tikslui skatinti aukštos pridėtinės vertės kūrimą ir sėkmingai konkuruoti regione.
Žada moratoriumą naujiems mokesčiams
Laisvės partija siūlo moratoriumą mokesčių pokyčiams po pirmųjų naujos parlamento kadencijos metų. Jie taip pat mano, kad apie svarbius pakeitimus turėtų būti pranešama prieš šešis mėnesius. Moratoriumą, tik jau dvejiems metams, siūlo partija „Nemuno aušra“. Mokestinę politiką ji žada vykdyti taip, kad ji nedidintų socialinės atskirties ir leistų augti vidurinei visuomenės klasei.
Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai sako, kad mokesčių pertvarka reikalinga, todėl dėl mokesčių pertvarkos turinio ir apimties žada tartis pačioje kadencijos pradžioje. Prisimenant besibaigiančios kadencijos blaškymąsi su mokesčių reforma, tai atrodo kaip tam tikras déjà-vous. Esminėmis pertvarkos kryptimis konservatoriai įvardija teisingumą, paprastumą, konkurencingumą.
Liberalų sąjūdis pabrėžia, kad reikia stabilios ir nuspėjamos mokesčių politikos, kuri tęstųsi ilgiau nei rinkimų ciklai, ir pasisako už ilgalaikį mokesčių planą, apimantį penkerius ar daugiau metų. Už nesudėtingą mokesčių sistemą, nedidelę mokesčių tarifų įvairovę, lanksčią ir stabilią mokesčių sistemą, skatinančią ilgalaikį ekonomikos augimą, pasisako partija „Laisvė ir teisingumas“.
Ar pavyks nedidinti neapibrėžtumo?
Lietuvos žaliųjų partija siūlo supaprastinti mokesčių sistemą, panaikinant skirtingus mokesčių režimus įvairioms verslo struktūroms ir apmokestinant visas pajamas (darbo ir kapitalo) pagal vieningą sistemą. Čia verta priminti, kad pagrindinis darbo ir kapitalo apmokestinimo skirtumas yra kapitalui nebūdingos socialinės įmokos, kurias gyventojai moka savo sveikatos draudimui bei būsimai pensijai. 5 proc. skirtumas tarp pagrindinių tarifų taip pat atsirado dėl to, kad bazinės pensijos mokėjimas buvo perkeltas į biudžetą, drauge pridedant 5 proc. prie GPM tarifo.
Liberalų sąjūdis, Laisvės partija ir Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ pabrėžia mokesčių administravimo supaprastinimo svarbą. Laisvės partija pasisako už aiškią ir lengvai suprantamą mokesčių politiką. Demokratai siūlo mažoms įmonėms taikyti pinigų srautais pagrįstą mokesčių sistemą, kuri palengvintų administracinę naštą. Taip pat siūlo tobulinti „mokesčių administravimo sistemą taip, kad smulkusis verslas, kurio metinės pajamos neviršija 45 tūkst. eurų, pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčius mokėtų tik gavęs mokėjimus (įplaukas) pagal pardavimų sąskaitą faktūrą, t. y., pagal faktinį pinigų gavimo principą.“
Siekdama mokesčių prognozuojamumo ir depolitizavimo, Laisvės partija siūlo nuosekliai indeksuoti visus svarbiausius mokestinius dydžius. PVM ribą, nuo kurios privalu registruotis PVM mokėtoju, partija žada susieti su „šalies infliacijos rodikliu, nustatant maksimalią apyvartos ribą, kurią būtų galima taikyti nederinant su Europos Sąjunga.“
Dėmesio centre – pelno mokestis
Įmonių pelno mokestis sulaukia dėmesio bemaž visų partijų programose: būsimiesiems Seimo nariams rūpi pagerinti investicijų iš pelno sąlygas. Suprantant, kad ekonomika laikosi ant jau veikiančių įmonių investicijų, tai yra pagrįstas rūpestis. Štai, žadėdama gerinti Lietuvos verslo aplinką, LSDP yra pasiryžusi spręsti galiojančių pelno mokesčio lengvatų neefektyvumo problemą bei plėsti jų taikymą. Ji siūlo taikyti „pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui“, suvienodinti investicinio projekto pripažinimo kriterijus (taikomus transporto priemonėms ir nekilnojamajam bei kilnojamam turtui), skatinti „realias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijas“. Paprastai, siekiant pasinaudoti tokiomis lengvatomis, reikia atitikti pajamų, darbuotojų skaičiaus ar investavimo krypties reikalavimus. O tai įmonėms didina administracinę naštą ir sukelia papildoų sąnaudų. Nerimą kelia socialdemokratų programoje minimas tikslas peržiūrėti „kapitalo mokesčius“, tiesiogiai prieštaraujantis jų siekiui didinti investicinės aplinkos patrauklumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams iki 1000 gyventojų turinčiose kaimiškose vietovėse, „pirmajai įsteigtai įmonei suteikti skatinamąsias 3 metų mokesčių atostogas“.
Laisvės partija žada 0 proc. pelno mokestį reinvestuojamam pelnui ir 0 proc. pelno mokesčio tarifą pirmaisiais dvejais veiklos metais. Imonių augimą žada skatinti taikydami Pasaulio Banko rekomenduotą ribinį pelno mokesčio modelį, kuomet iki nustatytos ribos įmonės mokėtų 6 proc. tarifą, o viršijus ribą tik nuo dalies, kuri ją viršija, būtų mokamas 16 proc. tarifas.
Pavieniai, bet reikšmingi
LSDP planuoja įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Žaliųjų partija tikisi „palaipsniui išplėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę, įtraukiant daugiau nekilnojamojo turto objektų, ir judėti link visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio“. Pabrėžia, kad mokestis neturėtų didinti naštos socialiai pažeidžiamiems asmenims. Demokratai „Už Lietuvą“ pabrėžia būtinybę mažinti šešėlinę ekonomiką, kad būtų didinamos mokestinės pajamos.
Ekonomikos augimui palankių mokesčių užtikrinti neįmanoma be atsakingo požiūrio į veiksmingą viešųjų išlaidų valdymą. Tą savo programoje taikliai pastebi Liberalų sąjūdis. Anot jo, prieš svarstant naujus mokesčius, būtina optimizuoti viešąsias išlaidas ir prioritetą teikti biudžeto išlaidų dalies valdymui, taip užtikrinant efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.
Kiek toli galima pažadėti?
Efektyvi ir proporcinga mokesčių sistema gali tapti ekonomikos augimo varomąja jėga, kurti stabilią ir nuspėjamą aplinką įmonėms bei gyventojams, užtikrinti biudžetą valstybės prioritetinėms sritims. Tačiau į Seimo rinkimus išsiruošusių partijų programų analizė rodo, kad kairieji, nors ir matydami verslo aplinkos gerinimo per mokesčių sistemą poreikį, siekia nubausti didesnę vertę kuriančius Lietuvos piliečius. Socialiai pažeidžiamoms grupėms minėtos partijos žada pliūpsnį lengvatų: lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms ar mažėjantį gyventojo pajamų mokesčio tarifą kuo daugiau vaikų auginančioms šeimoms. Kai kuriomis iš jų siekiama vykdyti ir socialinę politiką – skatinti daugiavaikių šeimų kūrimąsi.
Dešinieji savo ruožtu siūlo į tolimesnę ateitį nukreiptus sprendimus, kalba apie žmonių atsakomybę bei motyvaciją imtis veiklos. Tačiau jų poveikiui pamatyti reikia ne vienų ar dvejų metų, tad kaip laimėti šiandienos rinkėjo balsą?
Atsakydamos į rinkėjų lūkestį, kone visos partijos sutaria dėl mokesčių sistemos stabilumo principo. Kaip tai dera su planuojamais pokyčiais, sužinosime jau netrukus.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas rinkimų knygos „Mandatas lyderystei“ pagrindu analizuoja, ką dešimtyje svarbiausių šalies ekonominę gerovę lemiančių sričių – teisėkūroje, investicinėje ir reguliavimo aplinkoje, mokesčių, darbo rinkos, pensijų, kainų, biudžeto, viešojo sektoriaus politikoje ir kt. – savo rinkimų programose siūlo politinės partijos. Šioje komentarų serijoje pateikia savo vertinimą.