Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Ketvirtadienį Seime pristatytas Vyriausybės programos projektas džiugina siekiais auginti Lietuvos ekonomiką ir vietos investicijas, mažinti reguliavimo naštą, skatinti darbo vietų kūrimą. Tačiau programoje būtina išvengti nuostatų, prieštaraujančių šiems tikslams ir galinčių pakirsti šalies ūkio ko...

Rinkiminėse partijų programose galima aptikti ne tik paprasto populizmo, bet ir rinkėją gundančių utopijų. Jomis ignoruojama realybė – išteklių ribotumo ir darbo bei verslo kaip vienintelės produktyvios veiklos, atliepiant žmogui kylančias stokas. Neužtruko, kol Lietuvos politikai į savo programas i...

Viešojo sektoriaus optimizavimas yra esminė šalies konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga. Kaip ir privatus sektorius, valdžios institucijos veikia ribotų išteklių sąlygomis, tačiau į rinkimus žengiančioms politinėms partijoms tai pripažinti nepatogu. Tad ne visos jų aiškiai įvardija, kaip efektyv...

Rinkimuose dalyvaujančios partijos vienu balsu kalba apie sąlygų verslui gerinimą, jo palydėjimą nuo idėjos iki pirmųjų sunkumų, tačiau įsigilinus į pažadus gali atrodyti, kad ne privatus veikimas, o biurokratija kuria gerovę. Politinių partijų požiūryje į verslą gausu dviprasmiškumų, kurie ilgainiu...

Gyventojų rūpesčiui dėl maisto, būsto, energijos ar paslaugų įperkamumo nemažėjant, politikai deda visas pastangas mus įtikinti, kad į pavienius sektorius nukreipti sprendimai sumažins kainas. Rinkiminėse programose apstu siūlymų, kaip sumažinti konkrečių prekių brangimą, ir kaltinimų įmonėms „godum...

Prieš kiekvienus rinkimus tikimės, kad politikai įsipareigos efektyviai mokesčių sistemai. Tokiai, kurioje mokesčiais surenkamos pajamos užtikrina bazinius visuomenės poreikius, o mokesčių našta nevaržo ekonominio aktyvumo, neiškreipia veiklos motyvų ir neskatina šešėlinės ekonomikos. Pasižiūrėkime,...

Daugelis partijų rinkiminių programų stebina pasiūlymų gausa, kūrybiškumu ir dosnumu. Pamirštama, kad valdžia – kaip ir žmonės – veikia stokos sąlygomis: begaliniams pažadams išpildyti pinigų niekada neužteks. Dalis programų kūrėjų mano atradę neišsemiamą pinigų šaltinį – mokesčių didinimą arba vals...

Kokybiška teisėkūra – tvarkos, skaidrumo ir stabilumo šalyje šaltinis. Įstatymų leidėjai nustato žmonėms taisykles ir ribojimus, tačiau apriboti save jiems pritrūksta valios. Į rinkimus žengiančios politinės partijos žada žmonėms gausiausias gėrybes, daug tvarkos ir teisingumo, tačiau apie tai, kaip...

Ketvirtadienį vykusiame padėkos vakare Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė pastarųjų metų Švietimo centro pergales. Tarp jų – ne tik Londono knygų mugės apdovanojimą pelnęs vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“, sulaukęs jau 8-ojo leidimo.

Didžiausią riziką pakliūti į nedarbo spąstus Lietuvoje patiria vieniši asmenys, kurių pajamos, įsidarbinus per pirmuosius tris bedarbystės mėnesius, siektų 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalies ūkyje (2022 m. pabaigoje ši suma buvo 1 273 eurai „ant popieriaus“), skelbia Lietuvos laisvosio...

Pirmojo 2023 m. ketvirčio duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip nurodoma pranešime, 2022 m. užbaigusi septintoje vietoje, 2023 m. Lietuva pradėjo trečia vieta tarp didžiausią vargą patiriančių Europos Sąjungos (ES...

Tiek iš Seimo, tiek iš Prezidentūros pasigirdo raginimai stabdyti šiemet mokyklose startavusią gyvenimo įgūdžių programą, kurios, beje, pageidavo patys moksleiviai, ji buvo rengiama ne vienerius metus. Tačiau ją palaikantieji tvirtino, kad nėra jokių kliūčių vaikus ugdyti pagal šią programą, nes yra...

Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninių rinkų akto (SRA) reguliavimas, tikėtina, sulėtins technologijų bendrovių plėtrą, o interneto platformos dėl naujų taisyklių patiriamas išlaidas gali perkelti vartotojams, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Ekonomikos vargo indekse, kurį skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuva, pagal paskutinio 2022 m. ketvirčio duomenis, išliko 7-ojoje pozicijoje tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Prie ekonominį vargą didinančių veiksnių prisidėjo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) susitrauk...

Ketvirtadienį, gegužės 11 d. Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Šiemet ji sutampa su Finansų ministerijos išleistu mokesčių pakeitimų paketu. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina atidžiau įvertinti, kaip mokesčių sistema atitinka mokesčių mokėtojų teises ir ar siūlom...

Europos Parlamentas šį mėnesį iš esmės pritarė, kad per įvairias skaitmenines platformas paslaugas teikiančių kurjerių ir pavežėjų veikla būtų griežčiau reglamentuojama, o tokie paslaugų teikėjai iš esmės būtų prilyginti etatiniams darbuotojams. Pokyčiai skinasi kelią, nepaisant to, kad jiems priešt...

Nors ir su tam tikromis išlygomis, geriausia viešųjų finansų kokybė 2022 m. stebėta Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse, tarp mažųjų – Neringos, Palangos miesto ir Klaipėdos rajonuose, skelbiama Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse. Su didžiausia...

Gyventojų perkamąją galią susilpninęs kainų augimas daro juntamą poveikį šalies ekonomikai. Pagal savo „sveikatos“ būklę ji išlieka tarp prastesniųjų Europos Sąjungoje, rodo naujas indeksas, kurio būsimas įvertis žada būti dar blogesnis. Tuo metu ekspertai Lietuvos infliacijos lygį aiškina aktyviu p...

Lietuva toliau gerino savo poziciją Ekonomikos vargo indekse, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Vis dėlto santykinis šalies ekonomikos būklės pagerėjimas yra trapus – iki šiol situaciją taisęs ūkio augimas metų pabaigoje prislopo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje dirbti neapsimoka, rodo naujausi Eurostato duomenys. Pasirodo, kad buvusių ir esamos valdžios išmokų dalybos į kairę ir dešinę taip iškreipė rinką, jog patogiau šiltai sėdėti ant sofos ir gauti pinigus už tai. Tačiau ekspertai tvirtina, kad džiaugtis nėra dėl ko ir taip tęstis ilgiau nebeg...