Ar valstybės tarnyba po rinkimų tarnaus žmonėms?
Šiuo metu mes kaip klientai nesame valstybės tarnybos institucijų dėmesio centre – nuo mūsų pasitenkinimo paslauga menkai priklauso paslaugos teikėjo įvertinimas, o formuojant įstaigų tikslus bei veiklos planus su visuomene praktiškai nesikonsultuojama. Privačioje įmonėje priešingai – jūsų atsiliepimas apie įsigytą paslaugą gali nulemti darbuotojo atlyginimą, jūs galite reikalauti pašalinti prekę iš lentynos ar grąžinti už ją sumokėtus pinigus. Biurokratinėse įstaigose tokio pobūdžio praktika beveik netaikoma, dėl to auga atotrūkis tarp visuomenės poreikių ir įstaigų paslaugos kokybės, procesai ir darbai tęsiami nekvestionuojant jų rezultatyvumo ir naudos.
Dauguma partijų savo programose sutinka, kad poreikis tobulinti Lietuvos valstybės tarnybą itin aktualus. Laisvės partija ketina valstybės institucijų veiklą perorientuoti į rezultatą, o ne procesą ir siūlo įvesti prievolę įstaigoms palaikyti aktyvius santykius su klientais, renkant informaciją apie jų patirtį gaunant valstybės paslaugas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kalba apie valstybės tarnybos efektyvumo didinimą, o pasiekti tai žada sukurdama „valstybės tarnautojams sąlygas ir paskatas dirbti efektyviau“. Jie deklaruoja poreikį greitinti valstybės tarnybos prisitaikymą prie kintančių sąlygų bei mažinti išteklių švaistymą.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) valstybės tarnyboje ketina skatinti inovacijas ir pasitelkti dirbtinį intelektą, kad išlaisvintų darbuotojus nuo rutiniško techninio darbo ir paliktų kuo daugiau laiko kūrybinių sprendimų paieškai. Didinant valstybės tarnautojų atlyginimą, konservatorių nuomone, turėtų augti ir jų darbo valstybės tarnyboje prestižas.
Lietuvos socialdemokratų partija pabrėžia poreikį stiprinti valstybės tarnautojų kompetenciją ir ketina diegti gerąją tarptautinę viešojo administravimo praktiką. Tam dėmesio ketina skirti ir Laisvės partija, ketinanti ugdyti valstybės tarnautojų skaitmenines ir kibernetines kompetencijas bei įvesti privalomą anglų kalbos mokėjimą norintiems dirbti valstybės tarnyboje.
Dar šios kadencijos Vyriausybė atliko viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų inventorizaciją, tačiau nesiėmė Valstybės kontrolės rekomenduoto šių paslaugų reikalingumo vertinimo. Tą padaryti ketina Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis. Jie planuoja peržiūrėti administracinių ir viešųjų paslaugų, kurias teikia valstybė, reikalingumą ir perduoti daugiau viešųjų paslaugų nevyriausybiniam sektoriui. Nelikti turėtų ir tokių dalykų, kaip valstybės valdomos „mokymo bazės, poilsio namai ir kt.“. Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis žada įvertinti, ar valstybės ir savivaldybių funkcijos nesidubliuoja, socialdemokratai taip pat planuoja užtikrinti, kad viena kitos darbo nekartotų valstybės valdymo ir kontrolės institucijos bei įstaigos.
Ar partijos skatins valstybės tarnautojus dirbti rezultatyviai?
Kitas rinkimų programose dažnai linksniuojamas aspektas – valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Iš konservatorių bei Laisvės partijos programų matyti, kad jie įvardija šiuo metu valstybės tarnyboje egzistuojančią problemą, jog į ją iš privataus sektoriaus dirbti atėję žmonės gauna mažesnį atlygį nei išimtinai visą laiką valstybės tarnyboje dirbę žmonės. Taip yra dėl to, kad dalį atlyginimo sudaro priedas už stažą valstybės tarnyboje. Todėl TS-LKD žada kurti į rezultatą orientuotą ir pagal pasiekimus motyvuojančią valstybės tarnybą, o Laisvės partija – valstybės tarnautojų atlyginimą sieti su pasiektais rezultatais, o ne valstybės tarnyboje išdirbtu laiku.
Savo ruožtu LVŽS mato kitą kelią. Jos atstovai irgi norėtų sukurti valstybės tarnautojams paskatas dirbti efektyviau, tačiau siūlo grąžinti su rezultatais niekaip nesiejamą 30 proc. atlyginimo siekiantį priedą už darbo stažą, kurį šios kadencijos Seime pavyko sumažinti iki 20 proc. Panašų siūlymą turi ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri minėtus pakeitimus laiko diskriminaciniais. Savo rinkimų programoje jie ketina didinti vadovų ir jaunų darbuotojų algas iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų, o ne optimizuojant atliekamas funkcijas bei atlygį už jas.
Nė viena iš rinkimuose dalyvaujančių partijų neužčiuopia kito, itin opaus – valstybės tarnautojams tenkančių socialinių garantijų – klausimo. Jos, palyginti su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, yra perteklinės. Štai, valstybės tarnautojams gali būti suteikiama net iki 54 d. d. metinių apmokamų atostogų, kai privačiame sektoriuje dirbantieji turi 20 d. d. Dėl to Lietuvoje lėtėja ir mažėja vertės kūrimas, stringa piliečiams ir įmonėms aktualūs procesai, kuriuose turi dalyvauti valstybės institucijų tarnautojai.
Kuria kryptimi žengs švietimas ir sveikata?
Keičiantis Lietuvos demografinei situacijai valstybei darosi vis sunkiau užtikrinti daugiausia šalies biudžetui atsieinančias viešąsias paslaugas – švietimą ir sveikatą. Mažų mokyklų ir gydymo įstaigų administracijų ir infrastruktūros išlaikymas regionuose mokesčių mokėtojams kainuoja brangiai, nors šios įstaigos aptarnauja vis mažesnį gyventojų skaičių. Tuo tarpu dalis gydymo paslaugų nepakankamai prieinamos, pavyzdžiui, pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva yra Europos Sąjungos apačioje.
Nenuostabu, kad, rinkimų programose švietimo ir sveikatos įstaigų tinklo optimizacija – jautri tema. Šios kadencijos metu Seimas šiek tiek sugriežtino švietimo finansavimo tvarką, siekdamas sumažinti lėšų švaistymą. Vis dėlto, problemos išliko – skirtingose mokyklose vieno vaiko mokymo kaina mokesčių mokėtojams skiriasi iki septynių kartų, o keliasdešimt mokyklų Lietuvoje formuoja klases, nesiekiančias nė aštuonių mokinių.
Socialdemokratai šią kryptį žada keisti. Tam, kad išlaikytų mokyklas mažuose miesteliuose, jie ketina dar labiau sumažinti reikalavimus joms gauti valstybės finansavimą. Mokyklų uždarymą, atsižvelgiant į ekonomines realijas, žada stabdyti ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o LVŽS teigia, kad sieks išlaikyti esamą mokyklų tinklą regionuose, nors mano, kad švietimo politika turi „užtikrinti tvarų švietimo sistemos vystymąsi, atsižvelgiant į demografinius pokyčius“. Liberalų sąjūdis, panašu, taip pat skeptiškai žiūri į mokyklų tinklo optimizaciją ir nori suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo sprendžiant švietimo įstaigų tinklo klausimus, nors finansavimas joms ateina didžiąja dalimi iš centrinės valdžios. Tuo tarpu TS-LKD aiškios švietimo tinklo krypties nepateikia, bet žada stiprinti mokyklų bendradarbiavimą, o regionuose – jungimąsi į daugiafunkcius tinklus, kad administracinius išteklius ir infrastruktūrą šios panaudotų efektyviau.
Efektyvus išteklių panaudojimas – opi problema ir sveikatos apsaugos srityje. Demokratai, kad padidintų efektyvumą, ketina sukurti paskatas sveikatos priežiūros įstaigoms geriau patenkinti gyventojų poreikius, susiejant jų finansavimą su teikiamomis paslaugomis ir pasiektais veiklos rezultatais. Taip pat jie ketina sudėtingų ligų gydymą centralizuoti universitetinėse ligoninėse, o lengvesnių sveikatos sutrikimų gydymą užtikrinti regionuose. Analogišką siūlymą teikia ir TS-LKD – jų teigimu, būtiniausios paslaugos turi būti teikiamos arčiau namų, o sudėtingesnės koncentruojamos įstaigose, kuriose galima užtikrinti jų kokybę. Socialdemokratai su sunkių ligų gydymo centralizacija nesutinka ir ketina atkurti pastaraisiais metais susiaurintą gydymo paslaugų teikimą rajonų gydymo įstaigose. Dar griežčiau pasisako LVŽS – jie sieks išsaugoti visas įmanomas gydymo įstaigas ir atsisakyti rajoninių ligoninių reorganizavimo į centrus.
Liberalų sąjūdis ketina didinti gydymo paslaugų prieinamumą atidesne antro lygio specialistų konsultacijų kontrole – jų teigimu, paslaugų prieinamumą mažina perteklinis pacientų poreikiais nepagrįstas specialistų konsultacijų, finansuojamų iš biudžeto lėšų, skaičius. Tuo tarpu Laisvės partija eiles sveikatos priežiūros įstaigose mažinti ketina reikšmingai didindama biudžeto finansavimą sveikatos apsaugai. Racionalesnį šių padidintų išteklių panaudojimą, Laisvės partijos nuomone, užtikrintų kolegialių valdymo organų – valdybų prie sveikatos įstaigų – sukūrimas.
Ar partijos ketina mokesčių mokėtojų pinigus naudoti efektyviai?
Partijų programų analizė rodo reikšmingas takoskyras požiūryje į valstybės tarnybos bei švietimo ir sveikatos sistemų optimizaciją. Dalis partijų žada atšaukti net menkiausius žingsnius taupesnio ir rezultatyvesnio viešojo sektoriaus link, o kitos, nors ir nuosaikiai, norėtų žengti efektyvesnio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo link.
Riboti ištekliai vers politikus didinti viešojo sektoriaus efektyvumą nori jie to ar ne. Tai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas gyventojams ir elementari atsakomybė prieš mokesčių mokėtojus. Vis pasigirstančios kalbos apie mokesčių didinimą neturi prasmės tol, kol nėra užkamšytos skylės viešajame sektoriuje. Optimizavus viešojo sektoriaus įstaigų tinklą bei pakeitus finansavimo principus, galima užtikrinti geresnę viešųjų paslaugų kokybę nedidinant mokesčių.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas rinkimų knygos „Mandatas lyderystei“ pagrindu analizuoja, ką dešimtyje svarbiausių šalies ekonominę gerovę lemiančių sričių – teisėkūroje, investicinėje ir reguliavimo aplinkoje, mokesčių, darbo rinkos, pensijų, kainų, biudžeto, viešojo sektoriaus politikoje ir kt. – savo rinkimų programose siūlo politinės partijos. Šioje komentarų serijoje pateikia savo vertinimą.
