Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinantis Š. Narbutą dėl abiejų inkriminuotų veikų, tai yra ir dėl sukčiavimo, ir dėl piktnaudžiavimo. Teismo manymu, asmens padaryti veiksmai neatitiko nusikalstamų veikų požymių.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Jasaitis siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai 303,4 tūkst. eurų.
Š. Narbutas neigė jam pateiktus kaltinimus ir pabrėžė, kad tarpininkaudamas, perkant COVID-19 reagentus, jokių įstatymų nepažeidė. Buvęs POLA vadovas prašė teismo jį išteisinti ir atmesti civilinį ieškinį SAM.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. Prokuroras G. Jasaitis ketvirtadienį teisme žurnalistams sakė tokia teise pasinaudosiantis ir sieks, kad Š. Narbutas būtų pripažintas kaltu dėl anksčiau jam inkriminuotų veikų.
„Apeliacine tvarka šį nuosprendį bent jau aš tikrai skųsiu“, – pažymėjo prokuroras.
Išteisintasis Š. Narbutas savo ruožtu teigė, kad tokia G. Jasaičio pozicija esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.
„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau negu 100 tūkstančių eurų išleista tokiam tuščiam, nepagrįstam kaltinimui. Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – pažymėjo buvęs POLA vadovas.
Išteisintasis priminė, kad dėl valstybės institucijų veiksmų prieš jį jis kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Š. Narbutas pažymėjo manantis, kad bylos medžiagoje nebuvo jokių jo kaltės įrodymų, tačiau, išteisintojo teigimu, byla buvo politizuota, ją komentavo politikai, tad jis nebuvo tikras, kad teismas jį išteisins.
„Bylos medžiagą sudaro beveik 10 tūkstančių puslapių, toje medžiagoje nėra jokių mano kaltės įrodymų, kažkokių argumentų. Paradoksalu, kad net prokuroras kažkaip nelabai ir stengėsi tuos įrodymus pateikti, tiesiog konstatuodavo, kaip čia jam, kas atrodo. Tai nėra įrodymai. Tai, pagal tai, aš iš tikro jaučiausi ramiai, bet nebuvau tikras, koks tas nuosprendis bus, žinant, kaip aš tai vadinu, kad tai yra politizuota byla, nes šalies vadovas yra pasakęs, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.
Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galima fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID-19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.