Skelbiama, kad CPVA 2019 m. įpareigojo SAM grąžinti 563 956,27 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą, nes SAM, įgyvendindama projektą ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, padarė daugybę pažeidimų. SAM tokį Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimą apskundė Finansų ministerijai, ši 2022 m. SAM skundą atmetė.
Ginčytas Finansų ministerijos įsakymas buvo priimtas atlikus pažeidimo tyrimą dėl nepasiektų projekto stebėsenos rodiklių, kurie buvo nurodyti 2012 m. projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Joje buvo numatyta, kad, įgyvendinusi projektą, pareiškėja sukurs 4 el. paslaugas: saugi prieiga pacientams prie asmeninės e. sveikatos istorijos (ESI); saugi prieiga paciento ESI tvarkymui ir prie kitų e. sveikatos paslaugų sveikatos specialistams, dirbantiems įstaigose, neturinčiose savo informacinių sistemų; saugi prieiga prie paciento ESI ir kitų e. sveikatos paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms savo informacines sistemas; siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui e. paslauga.
Sukūrus nurodytas e. paslaugas, turėjo būti pasiektas rezultato rodiklis – kiekviena sukurta e. paslauga po dvejų metų nuo projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo naudotis ne mažiau 30 proc. potencialių vartotojų.
Teigiama, kad pareiškėjai užbaigus projektą ir pateikus CPVA 2018 m. ataskaitą, CPVA nustatė, kad 3 iš 4 sukurtų e. paslaugų rodiklio „Sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis (iš visų atitinkamų paslaugų vartotojų) po 2 metų nuo atitinkamų elektroninių paslaugų sukūrimo (procentai) – 30 proc.“ reikšmės nebuvo pasiektos.
Pranešime taip pat pažymima, kad teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog SAM negalėjo daryti įtakos pacientų, ypač atsižvelgiant į pagyvenusių pacientų amžių, prisijungimui prie e. sveikatos portalo. Taip pat atmesti ir kiti rodiklių nepasiekimą grindžiantys pareiškėjos argumentai, jog sveikatos priežiūros specialistams trūko įgūdžių naudotis informacine sistema, egzistavo sveikatos priežiūros įstaigų specialistų psichologinė ,,naujos sistemos“ baimė, trūko funkcionalumų, kad būtų patogesnis e. sveikatos portalo naudojimas, tam tikrose vietovėse nebuvo tinkamas interneto ryšys ir kt.
Teismo teigimu, visi minėti veiksniai priklausė nuo pareiškėjos, kadangi jai nuo šio projekto įgyvendinimo pradžios buvo žinoma, kad sveikatos priežiūros specialistams trūks įgūdžių, kaip naudotis sistema, todėl ji privalėjo šiuos veiksnius įvertinti ir atitinkamai juos valdyti.