Ar išpuoliai susiję tik su Šiaurės Kaukazo tautų nepriklausomybės siekiais? Ar yra įsipainiojusių tarptautinių teroristų organizacijų? Kokia bus Vladimiro Putino reakcija?
Volgogrado apskritis įdomi tuo, kad tai jau nebe Šiaurės Kaukazas, o tikroji „motininė“ Rusijos teritorija. Iš 2,6 mln. apskrities gyventojų 90 proc. šios apskrities gyventojų sudaro rusai, kurių didžioji dalis yra stačiatikiai.
Volgogradas teroristų išpuolių vieta tampa trečią kartą per du mėnesius. Nuo šio miesto iki Krasnodaro krašte esančio Sočio kurorto – apie 700 kilometrų, tačiau daugelis ekspertų mano, jog teroristai perspėja, esą Olimpinės žaidynės saugios nebus.
D. Umarovas paskelbė kovą prieš Sočį
Buvęs kariškis Saulius, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, DELFI teigė, kad Volgogradas išpuolių vieta galėjo tapti dėl saugumo spragų šiame regione. Pašnekovas taip pat priminė, kad vienas Čėčėnijos karo lauko vadų Doku Umarovas šiais metais paragino rengti atakas prieš Olimpiadą Sočyje, kurias jis vadina „šėtoniškomis žaidynėmis“.
„Šių visų dalykų priešistorė yra Čėčėnijos karas. Tačiau kadangi šis konfliktas buvo pasmerktas neišsirutulioti tiek, kiek galėtų, tai kova prieš Rusijos ekspansiją internacionalizavosi. Dabar nekalbama, kad kovoja čėčėnai, čerkesai ar kas nors kitas. Juo labiau, kad vienas identifikuotas mirtininkas yra rusas. Todėl reikia pabrėžti, kad priešprieša Rusijos ekspansijai į Kaukazą tapo tarptautinė. Galima prisiminti net kovotojus išeivius iš Kaukazo respublikų Sirijoje, tai jie kovoja po islamo vėliava, o kai kurie iš jų yra pasisakę, kad gali tęsti kovą ir Rusijoje“, - pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, pasaulio dėmesys Sočio olimpinėms žaidynėms taip pat pritraukia papildomo dėmesio ir į teroro aktus, mat teroristai visuomet siekia kuo didesnio žinomumo.
Tačiau pašnekovas teigia, kad Volgogrado pasirinkimas teroro aktams nėra visiškai aiškus, nes tiek Volgogrado apskrityje, tiek Krasnodaro krašte, kur įsikūręs Sočis, esama ir daugiau miestų.
„Gal ten išpuolio organizatoriams yra patogios ir palankios sąlygos? Tai jau trečias teroro aktas tame pačiame mieste. Reiškia, kažkur nesuveikė saugumo sistemos. Jeigu būtų tik vienas išpuolis, galima nurašyti ant atsitiktinumo, bet trys – tai jau sistema“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, teroristų Rusijoje veikimo schema yra klasikinė: pagaminami sprogmenys, kuriuos mirtininkai gali gabenti ant savo kūno. Sprogmenys beveik visuomet „prifarširuoti“ įvairių varžtų, kurie sprogimo metu pridaro dar daugiau žalos. Beje, panaši technologija naudoja ir Bostono maratono sprogdintojų, tik jų sprogmenys buvo įdėti dar į greitpuodžius: kai didesnis pasipriešinimas, didesnė sprogimo banga.
Nemalonus dirginimas Olimpiados žiūrovams ir sportininkams?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys sako net neabejojantis, kad pagrindinis teroristų taikinys – Sočis, taip esą norima gauti kuo daugiau tarptautinės bendruomenės dėmesio ir galbūt apsunkinti Olimpiados rengimą.
„Priežastis – Olimpiados artėjimas. Nepaisant to, kiek Rusija sukišo pinigų į saugumą, ten ir taip policinė valstybė ir tikrai neglosto Kaukazo, bet vis tiek geram mėnesiui iki Olimpiados praslysta išpuoliai. Jeigu aš būčiau sportininkas arba žiūrovas, kuris ruošiasi ten važiuoti, tai kažkoks neramus dirginimas skrandžio zonoje atsirastų, nes, akivaizdu, kad saugumo spragų yra“, - DELFI teigė D. Šlekys.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad teroristų sukeliami nuostoliai yra santykinai nedideli, todėl, pasak mokslininko, sužlugdyti Olimpiados teroro aktais tikriausiai nepavyktų.
Kaip DELFI aiškino Rusijos politikos analitikas Nerijus Maliukevičius, teroristai savo išpuoliais dažniausiai siekia išplatinti kokią nors žinią, todėl jiems viešumas yra būtinas.
„Terorizmas apskritai yra savotiška komunikacijos forma. Pats aktas yra tragedija, žūtys, bet tie, kas tai organizuoja, siunčia tam tikrą žinią dėl savo politinių ar religinių tikslų. Kadangi tai žiaurios komunikacijos aktas, tai paprastai kas nors prisiima atsakomybę, deklaruoja, kodėl įvykdytas terorizmo aktas. Su terorizmo aktais Rusijoje sudėtinga yra dėl to, kad pas juos nėra tų, kurie prisiima atsakomybę. Todėl sunku nuspėti, kokie yra teroristinio akto tikslai“, - sakė politologas.
N. Maliukevičiaus teigimu, nuspėti, kas įvykdė šiuo teroro aktus galima tik pagal mirtininkus ir pagal oficialias valdžios deklaracijas.
„Todėl iš esmės kai mes svarstome, kodėl tai galėjo įvykti, tai yra tam tikros spekuliacijos, o neaiškumas išlieka. Aš manau, kad jie taip daro savo saugumo sumetimais“, - sakė mokslininkas.
Pasak pašnekovo, istoriškai Volgogradas yra tranzitinis regionas, todėl jame didelė migracija.
„Apskritai čia galima įžvelgti daug simbolikų ir paralelių, bet tai nereiškia, kad tai paskatino įvykdyti teroro aktą. Taip, Sočis – viena priežastis. Volgogradas, prisiminkime, yra buvęs Stalingradas, kuris neseniai šventė Stalingrado mūšio jubiliejų. Labai simboliška, prie sprogimo vietos neseniai atstatyta statula iš Stalingrado laikų: vaikų ratelis, šokantis aplink krokodilą Geną. Taip pat arti Čėčėnija ir Dagestanas, pats regionas tranzitinis, nors Volgogrado regionas jau nėra Šiaurės Kaukazas, tai tikroji Rusijos teritorija, todėl, manau, kad tai yra pagrindinis taikinys“, - sakė N. Maliukevičius.
Islamas Šiaurės Kaukaze
„Legalistinis islamas reiškia, kad autoritetai bendruomenėje yra religijos mokovai, išmanantys islamišką teisę, vadinami ulemais. Kalbant apie mistinį islamą, tai mistinio islamo atveju autoritetai yra mistikų brolijų vadovai – šeichai. Tai esminis skirtumas. Jeigu kalbėsime apie tikėjimą ir praktiką, skirtumų dar daugiau: ritualai, Dievo ir žmogaus santykio suvokimas. Pavyzdžiui, teisiniame islame santykis tarp Dievo ir žmogaus yra labai hierarchizuotas, tai mistiniame – nėra tokios hierarchijos ir paklusimo“, - sakė E. Račius.
Volgogrado apskritis tuo tarpu nėra musulmoniška.
Politologas taip pat pamini, kad islamas šiuolaikiniame pasaulyje yra globalizavęsis, todėl neabejotina, kad Rusijos teroristai gali turėti ryšių su tarptautinėmis teroristų organizacijomis.
„Grynai ideologijos lygmenyje pilnas internetas informacijos. Tačiau galime kalbėti ir apie žmonių judėjimą: pavyzdžiui, į hadžą – piligriminę kelionę, ar netgi studijas Saudo Arabijoje bei kur nors kitur. Gausybė jaunuolių iš buvusios Sovietų Sąjungos važiavo ir važiuoja studijuoti svetur. Todėl, kokia ideologija jie persisemia, dar klausimas. Tai nebūtinai reiškia, kad tos valstybės, kuriose studijuojama, propaguoja kokią teroristinę ideologiją, bet užtenka, kad vienoje ar kitoje mokymo įstaigoje būtų žmonių, kurie taip orientuoti“, - pasakojo E. Račius.
DELFI primena, kad šių metų spalio mėnesį autobuse susisprogdino mirtininkė Naida Asijalova, augusi nemusulmoniškoje šeimoje. Ji buvo ištekėjusi už turko, vėliau sutuoktiniu pasirinko rusą, bet į islamą perėjo sudariusi šeimą būtent su rusų tautybės vyru. Mirtininkė autobusu vyko iš Dagestano sostinės Machačkalos ir susisprogdino Volgograde, nors autobusas vyko į Maskvą.
Praėjusį sekmadienį įtariamas mirtininkas Pavelas Pečenkinas susisprogdino Volgogrado geležinkelio stotyje, tačiau dėl saugumo priemonių jam nepavyko patekti į stoties laukiamąjį. Į islamą šis rusas atsivertė tik prieš metus. Galiausiai, pirmadienį sprogimas vėl nugriaudėjo Volgogrado troleibuse.