Apie mokslo bandymus pažinti žmogaus sapnus T. Sumbrys pasakojo ketvirtadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Pasitikiu mokslu“.
„Ar iš tikrųjų mes galime turėti išsamų sapnų pažinimą, kad mokslas turėtų visus atsakymus, tai dėl to drįsčiau abejoti, nes, mano galva, realybė yra daug sudėtingesnė ir mokslas kuria realybės modelius, kurie kažkiek paaiškina tą realybę, bet galbūt tas pilnas realybės pažinimas gal ir nepasiekiamas“, – sakė psichologas.
Mokslininko teigimu, sapnai yra asmeniški bei tampriai susiję su tuo, kas yra žmonių gyvenime.
„Situacijos, sukeliančios mums stipresnes emocijas, labiau linkę atsispindėti – mes dažniau sapnuojame žmones, su kuriais turime stipresnį emocinį ryšį, bet iš kitos pusės, yra ir daug dėsningumų, bendrų mechanizmų“, – pastebėjo T. Stumbrys.
Jis pateikė pavyzdį, kad tarpkultūriniai sapnų tyrimai rodo, jog skirtingose kultūrose sapnai yra daugiau panašūs nei skirtingi.
„Pavyzdžiui, vyrai yra labiau linkę sapnuoti vyriškus personažus, pas moteris yra maždaug po lygiai moteriškų ir vyriškų personažų. Moterys labiau linkusios sapnuoti vidines erdves, vyrai labiau lauko, išorines erdves. Pas vyrus yra daugiau agresyvių elementų sapnuose. Tie dėsningumai yra skirtingose kultūrose“, – komentavo laidos dalyvis.
T. Stumbrys sakė, kad skirtingose kultūrose sapnų temos pasikartoja – sapnuose krentame, kažkas mus persekioja, kažkur vėluojame ir panašiai.
„Tie bendri sapnų mechanizmai yra, man atrodo, įdomūs“, – sakė sapnų tyrėjas.
Pašnekovo teigimu, mokslas tyrinėja, kodėl sapnavimas atsirado, kam jo reikia, kuo jis naudingas, tačiau į viską kol kas sunku atsakyti. T. Stumbrys kalbėjo apie dažną sapnų temą – kritimą.
„Tos interpretacijos gali būti pakankamai įvairios. Kalbant apie sapnų supratimą, tai labai daug kas priklauso, iš kokios teorinės tradicijos ateina. Pavyzdžiui, koks Froydas, kuris į sapnus žiūrėjo per norų išpildymo, seksualinę konotaciją, jam tie kritimo sapnai, ypač moterims, buvo tarsi atsidavimas pagundai, bet iš kitos pusės, sapnai galbūt linkę atspindėti tam tikrus mūsų nuogąstavimus, baimes“, – pastebėjo mokslininkas.
Tokiu atveju, pasak jo, galėtų reikštis nebūtinai tiesioginio kritimo baimė.
Kalbėdamas apie tai, nuo kada žmonės sapnuoja, T. Sumbrys teigė, kad moksliškai patikrinti, ar kūdikiai sapnuoja, nėra kaip.
„Kažkokio išorinio būdo patikrinti nelabai yra, tai kol dar vaiko kalbiniai mechanizmai nėra išsivystę, sunku sužinoti, ar jie sapnuoja. Yra kai kurių autorių, kurie teigia, kad apskritai sapnai yra kognityvinis procesas ir kol tie kalbiniai mechanizmai neišsivystę, tai ir sapnavimo nevyksta kažkur iki 3 metų“, – sakė psichologas.
Sapnus verta užsirašyti
T. Stumbrys paaiškino, kad dažniausiai sapnuojame REM miego metu – greitų akių judesių miego metu.
„Greitų akių judesių miegas atsiranda, kuomet vaisius jau yra įsčiose. Tai galbūt galima galvoti, kad jis jau tuo metu sapnuoja“, – svarstė mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės yra ne vieninteliai gyvūnai, turintys REM miegą – jį turi žinduoliai, paukščiai, skirtingos miego fazės, kaip rodo naujausi tyrimai, yra netgi pas roplius ar žuvis.
„Galima galbūt galvoti, kad net ir gyvūnai sapnuoja. Galbūt net ir žuvys, bet iš kitos pusės, jei žiūrėtume į žmones, kurie turi naminius gyvūnėlius, jie sako, kad štai, judina kojas ir atrodytų, jog jie sapnuoja, bet mes nežinome, ar iš tikrųjų tai yra subjektyvi patirtis, nes galbūt tai fiziologiniai mechanizmai“, – kalbėjo T. Stumbrys.
Jo teigimu, sapnai – tikroviška realybės simuliacija.
„Tarkime, jei aš sapne imčiau gniaužti kumštį ar pakelčiau ranką, mano motorinės žievės atitinkamos sritys irgi aktyvuotųsi. Jei aš sapne daryčiau įtaką savo kvėpavimui, sustabdyčiau ar bandyčiau greit pakvėpuoti, tai mano fizinio kūno kvėpavime visa tai atsispindėtų. Kaip rodo tyrimai, sapnuose visi pojūčiai atrodo labai panašiai“, – komentavo psichologas.
Mokslininkas paaiškino, kad kai kurie pojūčiai, pavyzdžiui, kvapas ar skonis, sapnuose dažniausiai yra prislopinti. Visgi sapnų vertinimas gali skirtis ir dėl to, kad juos žmonės prisimena skirtingai.
„Kai kurie žmonės ganėtinai gerai geba prisiminti savo sapnus, kiti žmonės – prasčiau prisimena. Jei tos patirtys galbūt yra ir identiškos, tai dėl skirtingo prisiminimo, tų, kurie prisimena, sapnai galbūt bus turiningesni, ryškesni“, – sakė T. Stumbrys.
Jis teigė, kad patartų žmonėms sapnus užsirašinėti.
„Tai gali būti labai vertingas dalykas savęs pažinimui, ypač dėsningumų pastebėjimui ir kaip tai siejasi su tuo, kas pas mane gyvenime vyksta, bet ta pagalba iš išorės – ar terapeutas, ar sapnų pasidalinimas su kitu žmogumi irgi gali būti labai vertingas, nes kiti žmonės mums gali padėti praplėsti asociatyvinį lauką“, – paaiškino mokslininkas.
Jo vertinimu, naudinga ir po kurio laiko paskaityti ankstesnius sapnus.
„Kartais tas atstumas duoda visai naują įžvalgą“, – sakė laidos dalyvis.
„Viena iš pagrindinių Karlo Jungo minčių buvo, kad sapnai yra tarsi mūsų pasąmonės kalba, kur pasąmonė tarsi bando palaikyti tai, į ką mes galbūt neatkreipiame dėmesio dienos metu“, – pastebėjo T. Stumbrys.
Jis taip pat pasakojo, kad žmonėms, kurie sapnuoja pasikartojančius sapnus, dažniausiai tai įvyksta streso, įtampos metu.
„Kai tie pasikartojantys sapnai pranyksta, paprastai tas stresas gyvenime irgi sumažėja. Taigi, yra tam tikras ryšys“, – pažymėjo psichologas.
T. Stumbrys laidoje kalbėjo ir apie sąmoningus sapnus.
„Svarbu turėti kelis dalykus omenyje – vienas dalykas yra, kad labai dažnai, kai žmonės tampa sąmoningi, juo užklumpa emocijų banga ir jie pradeda džiaugtis, bet labai stiprios emocijos mus gali pažadinti. Dėl to tas būdas susitelkti, šiek tiek nusiraminti yra labai vertingas. (…) Kitas dalykas, ką galima daryti, tai tiesiog labiau atkreipti dėmesį į savo kūno pojūčius, susifokusuoti į sapno aplinką, kad labiau į tą sapną įsitrauktume“, – sakė jis, atkreipęs dėmesį, kad nuo grėsmės sąmoninguose sapnuose nereikėtų bėgti.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su sapnų tyrinėtoju klausykite čia:
