61,3 proc. visuomenės visiškai nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius. Maža to, net 72,7 proc. apklaustųjų mano, kad pabėgėlių priėmimas bus nenaudingas Lietuvai. 67,6 proc. respondentų blogai vertina ir visą ES politiką pabėgėlių klausimu.
Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų 2015 metų spalio 16–26 dienomis atlikta apklausa.
DELFI primena, kad panaši apklausa dar vasario mėnesį Užsienio reikalų ministerijos užsakymu buvo atlikta Mykolo Romerio universiteto mokslininkų. Tiesa, jos išvados – kardinaliai skirtingos.
Į klausimą: „Ar pritartumėte, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, dalyvautų pagalbos programoje, skirtoje perkelti į Lietuvą ir suteikti pagalbą dėl karo, persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų iš savo šalies pabėgusiems žmonėms?“ 51 proc. respondentų atsakė teigiamai, 23 proc. – neigiamai, o 26 proc. nurodė neturį nuomonės. Taigi, vadovaujantis šia apklausa, vienas iš dviejų Lietuvos gyventojų pritartų pabėgėlių priėmimui.
Paaiškino, kodėl rezultatai – būtent tokie
Nors naujausios apklausos rezultatai šiame kontekste gali šokiruoti, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas pabrėžė, kad atotrūkis tarp pritariančių ir nepritariančių pabėgėlių imigracijai į Lietuvą galėtų būti dar didesnis, jei apklausa būtų daryta po teroro atakų virtinės Prancūzijoje.
„Jei ta apklausa būtų daryta po įvykių Paryžiuje, prognozės ir pritarimas pabėgėlių perkėlimui būtų dar mažesnis, nepaisant to, kad tie teroristai neturi visiškai jokio tiesioginio ryšio su pabėgėliais. Manyčiau, šiuo atveju labai didelę įtaką apklausos rezultatams daro viešasis diskursas ir situacijos nesuvokimas. Iš esmės, Lietuvos visuomenė adekvačiai ir objektyviai nesuvokia pabėgėlių klausimo, todėl nelabai gali to vertinti. Lietuvoje pabėgėlių yra tik tiek, kiek jų atvyksta pagal bendrą prieglobsčio sistemą. Kitaip tariant – labai mažai, todėl visuomenė neturi jokio kontakto su pabėgėliais, o būtent tai ir sukuria tam tikrą išankstinį nusistatymą, baimę“, – komentuodamas apklausos rezultatus teigė jis.
K. Žibo teigimu, MRU ir „Spinter tyrimų“ atliktų apklausų rezultatai radikaliai skiriasi dėl skirtingų klausimų formuluočių. Tačiau, jo teigimu, teisingesnis yra būtent naujausias tyrimas, nes panašias tendencijas įžvelgia ir jo atstovaujamas institutas.
„Tai dar kartą iliustruoja, kad Lietuvos visuomenėje vyrauja kultūrinio pobūdžio uždarumas ir tos nuostatos formuojasi ne remiantis tiesiogine patirtimi (kaip kitose šalyse, kurios turi didelę darbo su pabėgėliais patirtį), bet viešuoju diskursu, kuriame problemos aprašymas – vienpusis“, – konstatavo K. Žibas.
Tyrimo išvados nenustebino
Savo ruožtu „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pabrėžė, kad yra maždaug 15 proc. gyventojų, kurie pritaria pabėgėlių priėmimui. Maždaug tiek žmonių į kiekvieną tyrimo metu užduotą klausimą apie pabėgėlius į pastaruosius reagavo teigiamai.
„Mūsų nestebina, kad nuostatos daugiausiai yra neigiamos, nes tokių rezultatų ir tikėjomės. Tyrimo išvados susideda iš kelių dalykų. Pavyzdžiui, svetimo baimės – lietuviai nėra atviri kitoms tautoms, kitų tikėjimų atstovams. Tai rodo daugelis vertybių tyrimų, tad nemanau, kad šis tyrimas dėl pabėgėlių galėjo ką nustebinti. Kita – ekonominiai dalykai. Be abejo, prieš rinkimus populistai ims garsinti neva emigrantai ateis, užims darbo vietas ar panašiai. Šioje vietoje galima prisiminti, kad bemaž trečdalį Lietuvos biudžeto sudaro ES parama. Taigi šiek tiek stebina žmonės, manantys, kad negalime priimti imigrantų, nes neturime pinigų“, – paradoksą pastebėjo jis.
Dauguma nepritaria sprendimui priimti pabėgėlius
Apklausos rezultatai rodo, kad net 61,3 proc. lietuvių nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius. Daugelio jų teigimu, Lietuva yra nepajėgi jų integruoti (25,2 proc.). Apklaustieji taip pat tikino esantys išsigandę migracijos mastų į Europą (20,9 proc.). Buvo atkreipiamas ir dėmesys, kad tikrų pabėgėlių tarp jais prisistatančių – mažuma (15,2 proc.).
Nepritariantys sprendimui, nes Lietuva nepajėgi jų integruoti dažniau nurodė 26-55 m., vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai. Didmiesčių gyventojus, vyresnio amžiaus atstovus bei moteris dažniau gąsdina dideli pabėgėlių į Europą mastai.
Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius pritaria 27,8 proc. žmonių. Tokį savo atsakymą jie grindžia ne tik tuo, kad tai – teisingas ir humaniškas sprendimas (10,2 proc.), noru solidarizuotis su Europa (6,7 proc.), bet ir tuo, kad pabėgėliai vis tiek neliks Lietuvoje (10,9 proc.).
Sprendimui priimti pabėgėlius dažniau pritaria jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Moterys dažniau pritarimą sieja su humanišku sprendimu ir solidarumu su Europa, vyrai gi dažniau mano, kad jie čia vis tiek neliks.
Nerimą kelia planuojamų priimti pabėgėlių kiekis
Didžioji dalis lietuvių nesutiko ir su siūlomu priimti pabėgėlių skaičiumi – 1105.
42,5 proc. apklaustųjų (dažniausiai moterys, žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, vyresnio amžiaus gyventojai, rajonų centrų ir kaimų atstovai) nurodė, kad Lietuva neturi pinigų net tokio skaičiaus priėmimui.
Savo ruožtu 18,4 proc. apklausos dalyvių tikino netikintys, kad tiek pabėgėlių Lietuva surinks. Toks atsakymas dažniausiai skambėjo iš aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų atstovų lūpų.
Tai, kad tai tik pradžia ir ateityje laukia didesni skaičiai dažniau nuogąstauja vyrai, vyriausio amžiaus respondentai.
16,4 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad tai – optimalus skaičius Lietuvai. Daugiausiai tokių – tarp jaunimo (iki 25m.). Tačiau tik 1,4 proc. apklaustųjų pasiryžę priimti daugiau pabėgėlių.
Tai, kad tai tik pradžia ir ateityje laukia didesni skaičiai dažniau nuogąstauja vyrai, vyresnio amžiaus respondentai.
Nemano, kad pabėgėlių priėmimas bus naudingas Lietuvai
Dauguma (72,7 proc.) apklaustųjų mano, kad pabėgėlių priėmimas nebus naudingas Lietuvai.
Didžioji dalis (25,6 poc.) apklaustųjų piktinasi, kad pabėgėliai užims darbo vietas ir gaus socialines išmokas. Tokios nuomonės paprastai laikosi žemesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Tuo metu 18,8 proc. respondentų (dažniausiai turintys aukštąjį išsimokslinimą) nuogąstauja, kad nesugebėsime pabėgėlių integruoti.
Nerimą lietuviams kelia ir tai, kad pabėgėliai – kito tikėjimo ir kitos kultūros. Dėl to pabėgėlių priėmimą nenaudingu Lietuvai vadinti linkusios moterys bei vyresni respondentai.
Solidarumą su kitomis Europos šalimis dažniau akcentuoja jaunesnio amžiaus, didžiausių pajamų, aukštąjį išsimokslinimą turintys gyventojai. 7,8 proc. apklaustųjų manė, kad Lietuva turi būti solidari su kitomis ES šalimis. 7,1 proc. džiaugėsi, kad pabėgėliai – pigi darbo jėga. 4,3 proc. apklaustųjų mano, kad pabėgėlių priėmimas naudingas Lietuvai, nes mūsų šalies gyventojų skaičius sparčiai mažėja, o 1,7 proc. laukia kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų pasiūlos didėjimo.
ES politiką vertina neigiamai
Paklausti, kaip vertina ES politiką pabėgėlių klausimu, 67,6 proc. respondentų tikino turintys blogą nuomonę, nes suklestėjo nelegalus pabėgėlių vežimo verslas (35 proc.) ir ES nesugeba kontroliuoti savo sienų (32,6 proc.). Neigiamai ES pabėgėlių politiką dažniau vertina vyrai, vidutinio amžiaus, rajonų centrų gyventojai.
Savo ruožtu 14,7 proc. respondentų džiaugėsi, kad ES sugebėjo prisiimti atsakomybę ir parodė savo humanišką veidą (7,5 proc.).
Tiesa, net 10 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė arba tikino, kad atsakymo nežino.
Parodė visuomenės skirtumus
K. Žibas pastebėjo, kad apklausa parodo ryškią koreliaciją tarp nuostatų ir asmens socialinės, demografinės charakteristikos, darbingumo, išsilavinimo.
„Ir ES lygmeniu, ir mūsų atlikti tyrimai parodo, kad didžiuosiuose miestuose, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės yra linkę labiau pritarti imigracijai nei žemesnes pajamas gaunantys ar darbo neturintys žmonės, gyvenantys kaimuose ir mažesniuose miestuose. Šioje vietoje galima daryti ir daugiau prielaidų. Pavyzdžiui, galbūt didesniuose miestuose ta etninė, kultūrinė ir religinė įvairovė jau yra didesnė ir žmonės aplink save jau mato skirtingus žmones. Tarp jų – ir migrantus. Gal dėl to ta nuomonė ir yra kitokia nei regionuose, kur galbūt etninė įvairovė – kur kas skurdesnė“, – šį reiškinį aiškino jis.
Pasak K. Žibo, didesnė dalis Lietuvos visuomenė tiki, kad į mūsų šalį atvykstantys migrantai yra išlaikomi mokesčių mokėtojų, nors tai, primena jis, mitas.
„Pabėgėliai, kol vyksta integracija, didžiąja dalimi yra išlaikomi iš Europos sąjungos biudžeto. Kitaip tariant – su kiekvienu perkeltu asmeniu ateina ir tam tikras krepšelis, kuris bus naudojamas integracijos priemonėms Lietuvoje steigti. Tad sakyti, kad pabėgėliai – našta mūsų biudžetui, nederėtų. Įdomu tai, kad matome ir pakankamai uždarą ratą, kontroversiją. Žmonės ne tik bijo, kad imigrantai bus mokesčių mokėtų išlaikytiniai, bet ir kad turės su jais konkuruoti toje pačioje darbo rinkoje“, – pastebėjo jis.
Ką daryti, kad vyraujanti nuomonė pasikeistų?
Tačiau K. Žibas nemano, kad pabėgėlių klausimas ilgajame laikotarpyje gali padaryti neigiamą įtaką lietuvių požiūriui į ES politiką. Jo teigimu, lietuvių požiūris į pastarąją yra labai glaudžiai susijęs su tuo, kaip žiniasklaida pateikia pabėgėlių krizę.
„Manyčiau, kad atsakymas dėl ES politikos pabėgėlių atžvilgiu buvo susietas su vaizdiniu, kai minios žmonių žygiuoja link Austrijos, Vokietijos ar Švedijos, o ne su ES migracijos politikos įstatymine baze ar taisyklėmis. Akivaizdu, kad pabėgėlių srautai yra dideli ir, iš dalies, ES su tuo nesusitvarko. Tai yra faktas. Visuomenė galbūt šiuo atveju atkartojo tai, ką mato per žiniasklaidos kanalus“, – svarstė jis.
Anot K. Žibo, atsakymas į klausimą, ką tuomet reikėtų daryti, kad lietuvių nuomonė į pabėgėlius pasikeistų, yra švietimas. Tačiau būtina suprasti, kad nuostatos, kurios susiformavo per daugelį metų, greitai pamirštos nebus.
„Reikia pradėti kalbėti apie tai, kad Lietuvoje reikalingi įvairovės kursai, kurie būtų vedami ne tik suaugusiems. Tokio pobūdžio informacija (ne tik istorinė perspektyva, bet ir šiuolaikiniai migracijos iššūkiai) turi būti įtraukta į darželių, mokyklų, universitetų dienotvarkę. Žmonės turi suvokti, kad migracija nėra kažkas išskirtinio. Tai yra nuolatinė šiuolaikinės visuomenės būklė“, – pabrėžė jis.
Svarbu suprasti, kas yra pabėgėliai ir nuo ko jie bėga
K. Žibo teigimu, būtina suvokti ir tai, nuo kas yra pabėgėliai ir nuo ko jie bėga.
„Deja, bet vienas iš geriausių atsakymų į pastarąjį klausimą yra penktadienį įvykę tragiški sprogimai Paryžiuje. Turime suprasti, kad pabėgėliai bėga būtent nuo tokių brutalių dalykų, smurto. Tai taip pat yra pamoka, nors už ją mes mokame labai daug“, – konstatavo pašnekovas.
Jis tikino norintis priminti, kad teroristai – ne pabėgėliai, imigrantai ar musulmonai.
„Tai – teroristai. Terorizmas neturi nei geografinių ribų, nei religijos, nei etiškumo, nei teisinio statuso. Tai labai svarbu suprasti. „Islamo valstybė“ susikūrė ne dėl to, kad įvyko pabėgėlių krizė. Ji – tik pasekmė. ISIS susikūrimo priežastis – konfliktas Sirijoje, todėl tai neturi nieko bendro nei su islamu, nei su pabėgėliais neturi, neturėjo ir neturės“, – sakė jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų 2015 metų spalio 16–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..