Atleidimo lapelis A. Adomavičiui, ugniagesiu – gelbėtoju Šiluvoje dirbusiam 34 metus, buvo įteiktas iš karto po Joninių, birželio 25-ąją. Vos po kelių valandų, tiesiai iš darbo, vyriškis „greitosios“ automobiliu buvo išgabentas į Raseinių ligoninę ir iki šiol turi nedarbingumo lapelį.
„Gautame rašte buvo nurodyta, kad atleidžiamas esu nuo kitos dienos, birželio 26-osios, sumokant už nepanaudotas atostogas, tačiau be jokios išeitinės kompensacijos. Pradėjau rengtis perduoti darbus, ten visi daikteliai, tiek metų čiupinėti... Bloga man pasidarė, pakilo spaudimas, pradėjo trikti širdis, išsikviečiau „greitąją“. Iš pradžių man gaisrinėje statė lašelines, leido vaistus, o kai spaudimo numušti nepavyko, išvežė į ligoninę“, – DELFI pasakojo A. Adomavičius.
Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos (PST) direktorius Robertas Sitavičius aiškina, kad Šiluvos ugniagesių gelbėtojų komandos vyresnysis A. Adomavičius buvo atleistas dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Kaip tokie, įvardijami neparengtas ugniagesių komandos budėjimo grafikas, neužpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, neužpildyti gaisrinių žarnų pasai ir panašiai.
Pats A. Adomavičius tvirtina, kad jo atleidimo priežastis – kita. Ugniagesys pasakoja, kad pasiūlymo savanoriškai trauktis iš darbo, o paskui – ir griežčiausios sankcijos, jis sulaukė po to, kai atsisakė į savo komandą įtraukti anksčiau Raseinių rajono mero, buvusio „darbiečio“ Algirdo Griciaus vairuotoju dirbusį asmenį, esą neturėjusį reikiamos kvalifikacijos.
Liepė duoti guminius batus ir uniformą
„Vasario 27 dieną sulaukiau PST, pavaldžios Raseinių rajono savivaldybei, direktoriaus R. Sitavičiaus skambučio. Jis pranešė, kad tą pačią dieną pas mane „atvažiuos žmogus“, kuriam reikia duoti guminius batus, ugniagesio gelbėtojo uniformą, ir nuo kovo 3 dienos jis pradės dirbti mūsų komandoje“, – atleidimu iš darbo pasibaigusio konflikto pradžią įvardijo A. Adomavičius.
Įdarbinti ketintas asmuo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), prieš tai dirbo mero vairuotoju, tačiau liko be vietos, po vaiko priežiūros atostogų grįžus jo pirmtakui.
„Sakau, direktoriau, taip nedaroma. Šiluvos komanda tuo metu buvo pilnai suformuota, joje dirbo devyni žmonės, tiesa, vienas iš jų turėjo nedarbingumo lapelį. Aiškinau, kad naujas žmogus galėtų pradėti dirbti Betygaloje, esančioje už kelių kilometrų nuo Šiluvos – jei pas mus atsirastų laisva vieta, jis galėtų pereiti“, – kalbėjo darbo netekęs ugniagesys.
Jis pasakojo situaciją kitą dieną bandęs išsiaiškinti apsilankymo pas R. Sitavičių metu. Sprendimo rasti nepavyko, tačiau tą pačią dieną Šiluvos ugniagesiai sulaukė rajono valdžios vizito – į gaisrinę atvažiavo meras A. Gricius, vicemerė Gitana Rašimienė, o netrukus atvyko ir rajono PST vadovas R. Sitavičius.
Esą meras domėjosi, kodėl komandoje negalima įdarbinti minėto asmens, ir siūlė „baigti konfliktus“. A. Adomavičius sakė, kad, pasinaudodamas proga, tuo metu užsiminė ir apie kitas negeroves tarnyboje – nevykstančius ataskaitinius susirinkimus, neaiškumus dėl lėšų panaudojimo, darbo sąlygų gerinimo ir panašiai.
„Nuo tada prasidėjo konfliktai su R. Sitavičiumi. Atvažiuodavo vos ne kasdien – tai mašina nešvari, tai žarna bloga, tai užrašai netvarkingi. O birželio 25 dieną jis atvežė įsakymą, kad nuo 26-osios esu atleidžiamas“, – pasakojo A. Adomavičius.
Prieš tai komandos vyresnysis rašė pasiaiškinimą dėl įvardytų jo veiklos trūkumų. A. Adomavičius prisiėmė kaltę dėl neužpildytų gaisrinių žarnų panaudojimo pasų – jo teigimu, buvo sutarta, kad tai darys patys ugniagesiai, o jis nepatikrino. Kitus dokumentus komandos vyresnysis tvirtino pildęs tvarkingai.
„Dar anksčiau R. Sitavičius man siūlė rašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo, žadėjo išmokėti kompensaciją už du mėnesius. Bet aš nesutikau. Iki tol neturėjau jokių nuobaudų – kodėl turėjau trauktis iš darbo?“, – stebėjosi vyriškis. Jis žadėjo, pasveikęs, gintis teisinėmis priemonėmis.
Kitą dieną po to, kai A. Adomavičius buvo atleistas, prašymą išeiti iš darbo parašė ir toje pačioje Šiluvos komandoje ugniagesiu dirbęs jo sūnus Dainius Adomavičius.
„Pirmą kartą per visą gaisrininkų istoriją bandyta dešimtą žmogų įdarbinti į komandą. Be jokių kursų, be nieko. Tėvukas tam pasipriešino. Aš parašiau pareiškimą, kai jį atleido. Man šeima labai svarbu – jei būčiau likęs dirbti, tai, vadinasi, būčiau sutikęs su tokia tvarka, su tokia politika, taigi, pasirinkimo daug neturėjau“, – sakė jis DELFI.
Baustas nebuvo, bet prasižengė
Kaip DELFI tvirtino Raseinių rajono PST vadovas R. Sitavičius, diskusijų su A. Adomavičiumi dėl naujo žmogaus įdarbinimo nebuvę – ugniagesių komandos vyresnysis, jo teigimu, prižiūri darbo drausmę ir pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bet galios įdarbinti neturi.
„Žmones įdarbinu aš, įstaigos vadovas. Į mane daug žmonių kreipiasi. Jeigu atitinka kvalifikaciją, įdarbinu“, – sakė jis.
Klausiamas, ar iš tiesų Šiluvos komandoje bandė įdarbinti galbūt mero rekomenduotą asmenį, R. Sitavičius pakartojo, kad į jį kreipiasi daug žmonių, tačiau neneigė, kad būtent buvęs mero vairuotojas buvo pristatytas kaip oficialus pretendentas į A. Adomavičiaus vadovautą ugniagesių komandą.
„Be abejo. Kreipėsi į mane, ir natūralu, kad darbinau pagal gyvenamąją vietą, nes jis gyvena netoli tos ugniagesių komandos. Natūralu, kad nedarbinu kažkur tolėliau“, – kalbėjo Raseinių rajono PST vadovas.
Tačiau minimas asmuo vis dėlto buvo įdarbintas „tolėliau“ – toje pačioje Betygaloje, kaip ir siūlė A. Adomavičius.
„Taip, įdarbinau (Betygaloje – DELFI). Jo paties prašymu, matyt. Čia jau reikia tų žmonių klausti. Jis paprašė būti perkeltas į kitą komandą“, – aptakiai kalbėjo R. Sitavičius.
Tarnybos vadovas kartojo, kad A. Admavičius buvo atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Pasiteiravus, ar šio ugniagesio pažeidimai fiksuoti ir anksčiau, direktorius prasitarė: „Tiek nedarė, kiek pastaruoju metu“.
„Daugiau tų pažeidimų yra. Jis turbūt visų nepasako, sako tik tai, kas jam aktualu yra. Ir kad darbo vietoje jo neradau, yra ir jo pasiaiškinimai, ir melagingi pasiaiškinimai. Bet aš to neviešinu kol kas“, – tvirtino R. Sitavičius.
Vis dėlto jis DELFI pripažino, kad iki šiol A. Adomavičius nėra turėjęs oficialių nuobaudų. Pirmoji, įspėjimas, skirta balandį, kai R. Sitavičius, jo teigimu, nerado pavaldinio darbo vietoje.
„O iki tol šiurkščių pažeidimų nebuvo. Tik paviršutiniškai“, – sakė PST vadovas.
Raseinių politikai: geriau nesakysime nieko
Raseinių rajono meras A. Gricius tvirtino nesikišantis į pavaldžių institucijų administravimą. Pasiteiravus, kodėl, tokiu atveju, kilus klausimui dėl jo buvusio vairuotojo įdarbinimo, kartu su vicemere vyko į Šiluvos ugniagesių komandą, rajono vadovas aiškino, jog tai įprastų vizitų dalis.
„Esu važiavęs ir į Viduklę, ir į Girkalnį, ir kitur, norėdamas sužinoti, kokia yra situacija. Kadangi reikia priiminėti rajono tarybos sprendimus, skirstyti biudžeto pinigus ir taip toliau, tenka pažiūrėti vietoje, ar tikrai tikslinga vienai ar kitai tarnybai skirti kažkokį papildomą finansavimą“, – kalbėjo jis.
Klausiamas, kodėl, liudininkų teigimu, Šiluvoje diskutuota apie jo buvusio vairuotojo darbą, A. Gricius tvirtino niekada, „nei prie liudininkų, nei be jų“ nekalbėjęs apie konkrečių asmenų įdarbinimą.
„Tegu atveda man bet kurį žmogų ir įrodo, kad kalbėjau apie kažkieno įdarbinimą. Kas nori, tegu kalba, bet aš labai atsakingai pareiškiu – nekalbėjau ir neprašiau jokių protekcijų niekam“, – sakė Raseinių rajono meras.
Buvęs Darbo partijos atstovas Raseinių rajono taryboje, dabar – judėjimo „Rasai“ valdybos pirmininkas Romaldas Zubiela tikino apie šią situaciją žinantis tik iš žiniasklaidos.
„O daugiau viskas yra kalbų lygyje. Žmogaus atleidimas yra rimtas dalykas, mano nuomone, tai neteisėtai padaryta, nes, kiek žinau, A. Adomavičiui atleidimo dieną į darbą buvo iškviesta „greitoji“, jis susirgo, bet buvo atleistas. Kiek žinau, jis bandys teisinėmis priemonėmis įrodyti“, – kalbėjo vietos politikas.
Paklaustas, ar Raseiniuose būta atvejų, merui ar kitiems rajono vadovams bandant įtvirtinti savo interesus, R. Zubiela nutęsė: „Kaip tamstai atsakyti? Geriau neatsakysiu nieko. Politika yra politika. Jūs geriau apie tai žinote, negu mes galime pasakyti“.
Siūlo aiškintis visas aplinkybes
Naujajame Darbo kodekse numatoma, kad šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikomos situacijos, kai žmogus be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą, ateina neblaivus ar apsvaigęs, atsisako tikrintis sveikatą, priekabiauja dėl lyties ar seksualiai, atlieka kitus diskriminacinio pobūdžio veiksmus, tyčia padaro ar siekia padaryti turtinę žalą darbdaviui, darbo vietoje įvykdo nusikaltimą, taip pat – įvykdo kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžia savo pareigas.
Kaip DELFI sakė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ asocijuotas partneris, advokatas Mantas Mikalopas, teismo proceso metu paprastai šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai vertinami visos bylos kontekste.
„Vertinama, ar įstaigos vidiniuose dokumentuose tam tikros pareigos yra priskirtos konkrečiam žmogui – galbūt net įvertinama, kad vienos ar kitos neatlikus, tai savaime laikoma šiurkščiu pažeidimu. Kitas dalykas, svarbu, kaip asmuo dirbo anksčiau, ar buvo baustas, skatintas ir panašiai. Turėtų būti išsamus faktinių aplinkybių tyrimas“, – aiškino jis.
Advokatas svarstė, kad Darbo kodekso kontekste Šiluvos ugniagesių vyresniojo prasižengimai greičiausiai nebūtų traktuojami kaip šiurkštūs, bet pagrindiniame dokumente teikiamas nebaigtinis sąrašas, todėl darbdavys visada gali įvertinti, jog tam tikras pažeidimas yra šiurkštus savo esme dėl kažkokių pažeidžiamų vertybių ar atsiradusios žalos.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas pažymėjo, kad priešgaisrinės saugos tarnybos veikia savivaldybių žinioje, „o į savivaldos reikalus niekas negali įsikišti“.
Vis dėlto profesionalių ugniagesių interesų gynėjas aiškino, kad jo atstovaujama profsąjunga neprieštarautų, jei ugniagesių komandose dirbtų ne devyni žmonės, kaip įprasta dabar, bet 10 asmenų.
„Žinoma, darbuotojas turi turėti atitinkamą kompetenciją – būti baigęs Ugniagesių mokyklą, nes yra reikalavimai ugniagesio specialybei, jis turi turėti diplomą. Negali ateiti iš bet kur ir bet kas, ir būti priimtas į darbą ugniagesiu. Aš taip pat pasisakau ir prieš protegavimą. Tačiau šiuo atveju nepalaikyčiau nė vienos pusės: reikėtų išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko“, – sakė jis.