Ankstų rugpjūčio 6-osios rytą, kai Ukrainos pajėgos pajudėjo į Kursko sritį, galima buvo kelti pagrįstą prielaidą, kad tai tebus dar vienas reidas į priešo teritoriją, siekiant atitraukti priešo pajėgas ir dėmesį, sukelti chaosą jo užnugaryje – tokių reidų per pastaruosius metus buvo ne vienas.
Bet praėjus daugiau nei 2 savaitėms nuo operacijos pradžios, akivaizdu, kad tai nėra šiaip reidas. Judėdami greitai, mobiliomis šarvuotomis grupėmis, kurias remia artilerija, dronai ir net aviacija, ukrainiečiai toliau veržiasi gilyn, regis, pagal iš anksto numatytą sumanymą.
Svarbu ne tiek tai, kad jie kontroliuoja dešimtis gyvenviečių ir šimtus kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, į nelaisvę ima šimtus rusų karo belaisvių, kiek drąsa, ryžtas ir gebėjimai pradėti ir tęsti operaciją, kad ir kokie bebūtų jos tikrieji tikslai.