Tą jis antradienį kalbėjo Rytų Europos studijų centro tiesioginėje transliacijoje.

„Per keletą dienų daug kas pasikeitė, tačiau žmonės yra susivieniję prieš Rusijos agresiją. Tai, ką matome vykstant Charkive, kur sprogdinama Laisvės aikštė, tai tarsi jūs matytumėte, kaip dega Laisvės alėja Kaune“, – antradienį kalbėjo jis.

Anot analitiko, V. Putinas pasiekė atvirkštinį efektą, negu tikėjosi, nes žmonės Ukrainoje yra labiau susikaupę, nei panikuojantys.

„Jei apeitumėte mano rajoną – niekas nelaksto, nerėkia ar panašiai“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad parduotuvėse, vaistinėse žmonės elgiasi tvarkingai, nebando kuo daugiau visko prisigriebti – miestiečiai su vaikais praleidžiami į priekį, žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kitus.

O. Živora pasakojo savo namuose kartkartėmis girdintis šaudymo garsus iš toli.

„Mano rajonas kol kas nepaliestas“, – teigė jis.

Analitikas sakė pro langus matantis barikadas, rajone vaikšto ginkluoti žmonės, prisijungę prie savigynos būrių.

Greitai suprato situacijos rimtumą

Jis pabrėžė, kad nors tai gali skambėti keistai, bet žmonės nėra įbauginti.

Ukraina, anot jo, tokiam momentui rengėsi daugybę metų, dabartinei žmonių reakcijai esą pasitarnavo ir įvykęs Maidanas, nes ukrainiečiai dabar labai greit suvokė situacijos rimtumą.

„Mes turime ką nors daryti, turime susivienyti“, – pridūrė jis.

O. Živoros teigimu, maisto produktų kol kas netrūksta, galbūt tik mažesnis pasirinkimas.

„Tiekimo grandinės vis dar veikia. Jei matote tuščias lentynas, tai dėl to, kad parduotuvės neturi pakankamai žmonių, kurie galėtų atvežti prekių iš sandėlių. Tačiau, kalbant bendrai, žmonės turi pakankamai išteklių – užtenka vandens, maisto“, – patikino jis.

Kalbėdamas apie savo paties psichologinę būklę O. Živora pasakojo, kad vos prieš porą valandų iki transliacijos jam paskambino labai susijaudinusi mama, nes kažkur perskaitė, jog į miesto dalį, kurioje jis gyvena, atvažiuoja daugybė tankų.

„Ji buvo isterijos būsenos, tačiau tai – dezinformacija. Rusija taikosi ir į civilius, bando paveikti žmonių savijautą. Aš valandą bandžiau ją nuraminti, ji šaukė ir rėkė. Mama nori, kad atvykčiau į kitą miesto galą pas ją, nors tai daryti pavojinga“, – kalbėjo vyras.

Analitiko teigimu, dvasinei būklei tikrai nepadeda matyti sugriautus civilinius pastatus.

Anot jo, veikia labai daug dezinformacijos kanalų, kurių daugiausia – „Telegram“, jis yra bene svarbiausia bendravimo priemonė Ukrainoje.

Paklaustas, kodėl nusprendė pasilikti mieste, O. Živora sakė, jog pats neturi automobilio, o mašinas turintys draugai jau išvyko. Be to, Kijeve vis dar yra jo mama ir seneliai, gyvenantys netoli valdžios pastatų.

„Nenoriu jų prarasti čia, jei kas nors atsitiktų“, – sakė analitikas.

Neturi prabangos diskutuoti

O. Živoros teigimu, žmonės, net ir būdami tokios būklės, nepaisant visos dezinformacijos, visų skirtumų, turėdami gerokai mažesnę armiją, atsilaikys.

„Patikėkite manimi“, – sakė jis.

Jis nesiėmė svarstyti, kas laukia ateityje, tačiau vylėsi, kad tai netruks ilgiau nei kelias savaites. Ukrainiečiai, anot jo, tikisi priėmimo į Europos Sąjungą, į NATO, sienų pripažinimo tarptautiniu lygiu.

„Štai ko tikimės. Nežinau, kada tai galėtų nutikti, bet nėra vietos diskusijoms; jūs turite šią prabangą, mes – ne“, – pabrėžė jis.

Kremlius praėjusį ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją