Ambasadorius „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ apibūdino situaciją fronte. Pasak jo, Rusijos kariuomenė yra išsekusi, praradusi daug technikos ir žmonių.
„Pirmaisiais karo mėnesiais, kai pagrindinės atakos kryptys buvo Kyjivas, Černihivas, buvo sunaikinta pakankamai daug gerai paruoštų elitinių Rusijos karo pajėgų. <...> Kitu žingsniu jie atsitraukė ir sukoncentravo savo pastangas Donbase. Ten ukrainiečiai sunaikino lygiai taip pat gerai paruoštos Rusijos karinės technikos, karių. Mes šiame kelyje taip pat nemažai praradome, bet aš manau, kad ir tą antrąjį etapą atlaikėme gerai – jų teritoriniai pasiekimai buvo nereikšmingi, o praradimai irgi labai dideli. Rusijos kariuomenė buvo stipriai numarinta“, – kalbėjo P. Bešta.
„Kai mes sulaikėme jų puolimą Donbase, mes ruošėme ir ruošiame būtinas sąlygas Ukrainos kontrpuolimui pietuose. Tai yra Chersonas, Zaporižios sritis. Rusija užgrobė juos ir laiko savo rankose. Dabar mums šita kryptis yra prioritetinė vykdant karines operacijas“, – pabrėžė jis.
Pasak ambasadoriaus, kariaujančių ukrainiečių šiuo metu yra daug, nes įvyko mobilizacija, kariai yra ruošiami, įvaldo ginkluotę, karinę taktiką ir strategijos pagrindus. Taip pat svarbi gaunama karinė pagalba iš užsienio.
„Pirmame karo etape Ukraina kariavo su sovietine ginkluote ir technika: sviediniais, amunicija. Mes greitai supratome, kad toliau kariauti su sovietine ginkluote mums tampa neįmanoma, pagaminti mes taip greitai negalime, todėl greitai pradėjome studijuoti NATO ginkluotės, kuri irgi palaipsniui atsirasdavo pas mus, pavyzdžius. Pačioje pradžioje mums tiekdavo senesnę ginkluotę, kuri jau nebuvo reikalinga NATO valstybėms, bet palaipsniui pradėjo jie pradėjo tiekti labiau šiuolaikiškus ginklus, tokius kaip HIMARS. <...>
Kaip matote, mes sėkmingai pradėjome naudotis šita ginkluotę naikindami Rusijos logistikos centrus pietuose ir rytuose Donbaso regione. Tai reiškia, kad mums ir toliau reikalinga Vakarų ginkluotė, greičiau ir daugiau, negu mes gauname. Tikimės, kad jau per rugpjūtį ir rugsėjį įvyks lūžis ir mes pradėsime išstuminėti juos pirmiausiai pietuose“, – mano ambasadorius.
Gali perlaužti situaciją
P. Bešta akcentavo, kad dabar Ukrainai labai svarbu kaip įmanoma greičiau gauti visą reikalingą ginkluotę.
„Iš tikrųjų mums reikia ir daugiau ginkluotės, ir greičiau. Kai tik mes ją gausime, dabartinę situaciją perlaužti bus galima dar greičiau. Mes jau galėjome tai padaryti, bet mums neužtenka ginkluotės. Tai yra labai svarbi problema ir jos sprendimas guli ir Vašingtone, ir Europos sostinėse. Dėl to, kad NATO potencialas, tai ne vien tik Jungtinės Valstijos, tai ir visa Europa. Europoje yra labai svarbios ginkluotės, kuri mums dabar kritiškai būtina, ir toli gražu ne visos NATO valstybės pasiaukodamos dirba šioje srityje ir padeda Ukrainai“, – kalbėjo P. Bešta.
Anot jo, Putinas ilgus metus ar net dešimtmečius ruošėsi karui, kurį pradėjo prieš visą Europą, o Europa, kuri tuo netikėjo, nesiruošė, todėl ji visada pralaimi laike.
„Viena iš svarbiausių kritinių Europos problemų – tai negebėjimas perimti iniciatyvos iš Rusijos. Europos sąjunga ir NATO privalo perimti iniciatyvą iš Rusijos ir primesti jai savo žaidimą, o tam visų pirmiausia reikia plačiai atmerkti akis visiems ir vyriausybėms, ir politinėms partijoms, ir ekspertams, ir piliečiams. Reikia suprasti, kad toliau tęsti tokią stručio politiką, kuri yra taikoma Rusijai neįmanoma, nes Rusija jau nusiėmė visas kaukes. Ji naikina žmones, bombarduoja Ukrainos pastatus, žudo civilius ir tai gali ateiti ir į kitas Europos valstybes, jeigu visi nesimobilizuos ir nesustabdys šios agresijos Ukrainoje“, – kalbėjo diplomatas.
Jo teigimu, šiandien reikia kalbėti ne vien tik apie agresijos sustabdymą Ukrainoje, o apie tai, kaip toliau gyventi su Putino režimu, kuris ir toliau kels grėsmę visai Europai.
„Vienintelė išeitis – tai Rusijos valdžios keitimas ir Rusijos demokratizacija. Čia ne tik apie Ukrainą, bet ir Europos Sąjungos ir NATO valstybes, tokias kaip Lietuva, Lenkija ir kitas. Mes visi gyvename baimėje, kad rytoj karas gali prasidėti ir čia. Ne visi tuo tiki, ne visi tam ruošiasi, bet tai yra realybė. Dėl to, jeigu mes norime nustoti gyventi baimėje, visa Europa turime tai pakeisti. Lietuva tai supranta, Lenkija tai supranta, Ukraina supranta situaciją, bet Vokietija nesupranta situacijos, Prancūzija ne iki galo supranta, Italija. Šitos valstybės yra sprendimų priėmėjos, jos turi galutinai pabusti ir išdirbti strategiją: arba pergalės, arba sulaikymo strategiją“, – laidoje sakė P. Bešta.
Paliaubos su Putinu – kelias link dar didesnio karo
Ambasadorius teigė, kad paliaubos su Putinu – tai kelias iki dar didesnio karo ir Europoje. Anot jo, paliaubos dabar galimos, bet tik Ukrainos sąlygomis.
„Mums, ukrainiečiams, visus aštuonerius metus kitos valstybės sakė, kad mes turėtume sutikti su kompromisu, susitarti dėl Donbaso, atiduoti tas teritorijas, sutikti su tuo, kad Krymas bus neapibrėžta teritorija dešimtmečius. Tai štai svarbiausia, kad visi suprastų, jog mes dabar nebegalime eitu tuo keliu. Rusija užgrobė Chersono sritį, dalį Zaporižios srities, dalį Donbaso. Dabar jų pagrindinis tikslas pasiekti paliaubas, kaip jie tai darė ir anksčiau, įtikinti Ukrainos ir Vakarų visuomenę, kad gerai, baikime karą ir užfiksuokime šias linijas“, – teigė ambasadorius.
„Dabar mes negalime kalbėti apie paliaubas, nes tai reikštų, kad po kelių metų bus naujas puolimas ir bus naujas karas. Dėl to mums kritiškai svarbu, kad visi Europoje ir pasaulyje tai suprastų. Taikos paliaubos įmanomos tik mūsų sąlygomis, tai yra Ukrainos ir mūsų partnerių sąlygomis“, – pabrėžė jis.
Ambasadorius priminė, kad Ukraina ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra labai tiksliai išsakę savo sąlygas: „Rusija turi pasišalinti iš Ukrainos teritorijos ir grįžti prie vasario 24 dienos situacijos. Tik nuo šito taško mes pradėsime derybas, kas bus su okupuotomis teritorijomis. Mūsų tikslas grąžinti viską į Ukrainos sudėtį ir atnaujinti tarptautinės teisės galiojimą. Bet kokios kalbos apie galimus susitikimus su Putinu arba kažkokiame kitokiame lygmenyje galimos tik iš Ukrainos jėgos pozicijos, Ukraina kartu su partneriais konsoliduoja savo pozicijas ir po to priverčia Rusiją derėtis.“
P. Bešta pabrėžė, kad Putinas kariauja ne vien tik prieš Ukrainą. „Jis kariauja prieš Europą per energetinį šantažą ir dezinformaciją. Jis kariauja ir dar viename lygmenyje – globalaus maisto saugumo. Valstybės jau nuo to kenčia. Ir būtų dar blogiau. Dėl tarpininkavimo jau 17 laivų paliko uostus, tai veikia ir tai yra svarbus rezultatas, todėl Ukraina yra pasirengusi deryboms dėl tarpininkavimo, mes bendrausime su visais norinčiais tarpininkauti, bet mes labai tiksliai suprantame dėl kurių sąlygų mes galime derėtis su Putinu ir apie ką“, – aiškino ambasadorius.
Naujas Putino koziris
Komentuodamas situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje, P. Bešta sakė, kad tai yra paruoštas Putino kozeris, kurį jis dabar bando paleisti į žaidimą.
„Jie okupavo Zaporižios atominę jėgainę karo pradžioje, bet jokių veiksmų ten nebuvo. O kodėl tai iškilo tik dabar? Dėl to, kad Rusija bando priversti Ukrainą ir Europą pradėti taikos paliaubas. Tik dėl to dabar atsirado šitas Zaporižios atominės jėgainės kozeris“, – teigė ambasadorius.
Pasak jo, Rusija grasindama Europai branduoline katastrofa, kuri gali būti galingesnė už Černobylio, stengiasi priversti atsisėsti Ukrainą prie derybų stalo ir tartis Rusijos sąlygomis.
„Situacija ten yra sudėtinga, net labai sudėtinga, nes per paskutinius mėnesius ir savaites jie papildomai atvežė ten karinės technikos, kuri jau yra pačių reaktorių teritorijoje. Iš šios teritorijos jie ir apšaudo Ukrainos miestus, tokius kaip Nikopolis ir kitas teritorijas, kad išprovokuotų Ukrainą atsakui. Mes, žinoma, neatsakysime. Mes jokiais būdais niekada neisime link to, kad būtų apšaudyti branduoliniai objektai, bet toks Rusijos žaidimas tęsiasi ir jis toliau vyks“, – kalbėjo P. Bešta.
Jis pastebėjo, kad yra ir kitas aspektas, apie kurį mažiau kalbama, – tai Rusijos bandymas įjungti šią elektrinę į Rusijos energetinę sistemą.
„Krymo aprūpinimas elektra buvo aštrus klausimas nuo 2014 metų, kai jis buvo okupuotas. Jie bandė pastatyti kažkokias nedideles generuojančias dalis, bet vis tiek tas klausimas neišspręstas. Pamatysite, laikui bėgant jie ją atjungs nuo Ukrainos energetinės sistemos ir pabandys prijungti prie Krymo. Tai yra labai sudėtingas techninis žingsnis, bet jie jau jį realizuoja ir šitie apšaudymai, visa tai irgi yra elementai to didelio scenarijaus“, – kalbėjo ambasadorius.
Vienas kelias garantuoti Europai saugumą
P . Bešta laidoje pabrėžė, kad Europa turi aiškiai suprasti, jog neturės saugios ateities, kol valdžioje bus Putino režimas.
„Vienintelis kelias garantuoti saugumą Europai, jos ekonominį klestėjimą tai Rusijos demokratizacija. Dėl to mes rimtai turėtume pasižiūrėti ir į tokius klausimus, kaip vizų išdavimas rusams. Iki karo Putinui ir jo partneriams Europoje buvo labai patogu kurti ir gyventi pagal tokį principą, kad čiagi Putinas ir tik jo artimųjų 10–20 žmonių ratas ir jie ir yra tie blogi žmonės, o rusų tauta yra geriečiai, dėl to jokių sankcijų prieš Rusiją įvedinėti nereikia, o reikia tik eiti link kompromiso. Ukrainos arba Sarkatvelo interesų ir teritorijų sąskaita“, – kalbėjo ambasadorius.
„[Tačiau] Rusijoje nėra net menkiausių užuominų apie prieškarinį judėjimą. Tai būtent ir liudija, kad visa Rusijos tauta vis tik vienokiu ar kitokiu būdu palaiko tokią Putino politiką. Nematome ženklų, kad aukos ir šio agresyvaus karo rezultatai darytų įtaką Rusijos tautai.
Dešimtmečiai fašistinės ideologijos, kuri rusams buvo pumpuojama į smegenis, davė tokį rezultatą, dėl kurio jie yra pasiruošę kariauti ir palaikyti kruviną karą Europoje. Rusai nerodo intereso priešintis diktatūrai, net, sakyčiau, kraujo diktatūrai, kuri eikvoja dešimtis milijardų jų pinigų, stato sau rūmus ir perka jachtas.
Tai jau yra režimas, kuris tūkstančiais naikina nekaltus žmones Europoje, bombarduoja civilinius objektus ir miestus, tiesiog naikina viską savo kelyje, nori sunaikinti Ukrainos kultūrą ir tautą, grasina Europai branduoline katastrofa ir tai yra labai reali grėsmė. Tokioje situacijoje visi reikalai negali likti tokie, kokie jie buvo iki šiol“, – laidoje „Iš esmės“ kalbėjo P. Bešta.