„Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė. Pasaulis niekada nebebus saugi vieta mums ir mūsų vaikams. Ir toliau siekime bendros pergalės prieš paskutinę imperiją! Už mūsų ir jūsų laisvę!“, - sakė viešnia iš istorinės Kovo 11 -osios tribūnos.
Ši diena, anot jos, yra 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena.
Ukrainos žmonių vardu T. Boriak išreiškė Lietuvai beribį dėkingumą už jos visapusę pagalbą šiame kare.
Ukrainos istorikė sakė, kad ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol.
„Turiu garbės kreiptis į jus reikšmingu ir neįtikėtinai sunkiu metu, pagerbiant atminimą tų, kuriuos ištrėmė ir sunaikino du totalitariniai režimai – nacių ir sovietų okupacija bei genocidas.
Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“,- sakė T. Boriak.
Ji priminė skaudžius ukrainiečių gyvenimo puslapius, bandymus naikinti tautinę tapatybę, represijas, Holodomorą. Pasak T. Boriak, iš viso Ukraina dėl Holodomoro prarado 4,5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad Ukraina prarado beveik 15 proc. savo gyventojų.
„Garsiai kalbėti apie Holodomorą buvo draudžiama – mano prosenelis Ivanas Borjakas gavo 10 metų priverstinio darbo stovyklose už prisiminimus apie badmetį 1933 m. pradžioje. Nepaisant to, liudininkai nepamiršo Holodomoro ir bandė pasiekti išorinį pasaulį bei jį perspėti apie Rusijos raudonojo imperializmo pavojus“,- sakė T. Boriak.
Anot jos, per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 9 mln. ukrainiečių – tiek civilių, tiek karių.
„Pokario represijos reiškė nuo 600 000 iki 800 000 Vakarų Ukrainos gyventojų ir 190 000 Krymo totorių deportaciją. (...) Per 70 „taikių“ sovietų valdymo metų buvo nužudyta ir represuota daugiau nei 7 mln. ukrainiečių. Nužudytų ir represuotų ukrainiečių (neįskaitant karo aukų) – 1 mln. per 10 metų, 100 tūkst. per metus, daugiau nei 270 kasdien…“,- sakė T. Boriak.
Prieš plataus masto karą 2022 m. vasario 24 d. ji baigė disertaciją apie pabėgėlius iš SSRS po Antrojo pasaulinio karo. „Net neįsivaizdavusi, kad ketvirtadienį, vasario 24 d., parašius apie aną karą, nauja grėsmė įsiverš į mano, mano šeimos ir mano šalies gyvenimą kaip trečiasis pasaulinis karas“,- sakė istorikė.
Ji kalbėjo apie puolimą prieš ukrainiečių tapatybę. „Kaip ir SSRS, Rusija šiuo metu deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų. Šiuo metu tai yra 1 400 000 ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 000 vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių.
Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra. Nemažai Ukrainos miestų – Mariupolis, Volnovacha, Popasna, Rubižnė, Lisičanskas, Iziumas, Severskodoneckas, taip pat daugelis kaimų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus. Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai.
Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 m., bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“.
(...) Okupantai ukrainietiškas knygas (ypač apie Ukrainos istoriją) pradėjo deginti ir naikinti laikinai okupuotose teritorijose 2014 m., tai daro ir šiandien. Tuo pačiu metu primetama Rusijos švietimo sistema, importuojami rusų istorijos, kalbos, literatūros vadovėliai.
Imperija atvirai pareiškė norą atkurti SSRS, šį kartą nedalyvaujant ukrainiečiams. Okupuotose teritorijose Rusijos agresorius grąžina į gatves dekomunizuotus sovietinius vardus arba skiria naujus. Melitopolyje – Sudoplatovo (enkavėdisto, daugelio Ukrainos politikų žudynių organizatoriaus) vietoj Doncovo (politiko, publicisto); tarp Mariupolio paminklų – Leniną.
5 milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, apie 4 milijonai – šalies viduje perkeltais asmenimis; žuvo 287 vaikai (dėl karo veiksmų tikslių skaičiavimų atlikti neįmanoma). Visiškai ar iš dalies sunaikinta apie 7 000 gyvenamųjų pastatų, daugiau nei 1 800 švietimo įstaigų, daugiau nei 700 sveikatos priežiūros įstaigų, 350 kultūros paminklų; okupantai apiplėšia muziejus ir grobia muziejines vertybes“,- kalbėjo istorikė iš Ukrainos T. Boriak.
Neseniai šešių šalių, tarp jų ir Lietuvos, parlamentai balsavo už tai, kad Rusijos nusikaltimai Ukrainoje būtų pripažinti genocidu.
„Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk Rusijos valiuta grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kyjivo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą“, - iš Seimo tribūnos sakė T. Boriak.